2017-aisiais bendros valiutos bloko bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugis siekė 2,4 procento.
Prastėjančios euro zonos ekonomikos augimo perspektyvos yra didžiulis nusivylimas politikos formuotojams, nes euro zonos ekonomikos plėtra buvo laikyta vienu galingiausių pasaulio ekonomikos augimo variklių.
„Deja, bendras vaizdas metų pabaigoje nuvylė... (o) šių metų pirmojo ketvirčio perspektyvos irgi ne ką geresnės“, – pareiškė ekonominių tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Capital Economics“ ekonomistas Andrew Kenninghamas.
Euro zonos ekonomikos augimo tempas spalio–gruodžio mėnesiais, kaip ir ketvirčiu anksčiau, siekė vos 0,2 proc., parodė Eurostato paskelbti duomenys.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Europos Centrinio Bankas (ECB) jau praėjusią savaitę įspėjo apie virš Europos ekonomikos besikaupiančius tamsius debesis.
Nerimą dar didina tai, kad augimo lėtėjimą iš dalies skatina problemos Vokietijoje, kurios ūkis yra visos Europos ekonomikos ramstis.
„Metų pabaigą aptemdė nuvylę Vokietijos automobilių gamybos atsigavimo rodikliai ir „geltonųjų liemenių“ protestai Prancūzijoje“, – pareiškė banko ING analitikas Bertas Colijnas.
„Teks šiek tiek pakentėti“
Kalbant apie šalis, kurios nukentėjo nuo skolų krizės, didelių rūpesčių šiuo metu kelia tik Italijos ūkis, nes, populistinei šalies vyriausybei besivaidijant su Briuseliu, šalis įžengė į recesiją.
Italijos ministras pirmininkas Giuseppe Conte jau trečiadienį laukė prastų žinių.
„Analitikai sako, kad šių metų pradžioje greičiausiai teks šiek tiek pakentėti“, – kalbėjo ministras pirmininkas, paminėjęs Kinijos ir Vokietijos ūkių augimo sulėtėjimą, kuris yra nenaudingas Italijos eksportui.
„Tačiau yra visos prielaidos atsigavimui antroje metų pusėje“, – pridūrė G.Conte.
Prancūzijos ekonomikos augimas taip pat nuslopo, tačiau ne tiek, kiek buvo baimintasi, atsižvelgiant į „geltonųjų liemenių“ protestų sukeltą chaosą.
Nacionalinė statistikos tarnyba INSEE kiek anksčiau paskelbė, kad Prancūzijos BVP, 2017 metais padidėjęs 2,3 proc., pernai išaugo tik 1,5 procento.
Dauguma grėsmių euro zonos ūkio plėtrai kyla iš užsienio, sako ekspertai ir, be kita ko, mini Kinijos ekonomikos augimo lėtėjimą, protekcionizmą Jungtinėse Valstijose ir didėjančią riziką, kad Didžioji Britanija iš Europos Sąjungos kovo mėnesį išstos taip ir nepasirašiusi susitarimo.
Atsižvelgęs į šiuos nedžiuginančius veiksnius, TVF euro zonos augimo 2019 metais prognozę sumažino nuo anksčiau numatytų 1,9 proc. iki 1,6 procento.
ECB praėjusią savaitę nurodė, kad rekordiškai mažos palūkanų normos liks nepakitusios „bent iki 2019 metų vasaros pabaigos“, pranešė euro zonos centrinio banko atstovas spaudai.
2018 metų pabaigoje milžinišką skatinamąją programą – vadinamąjį kiekybinį sušvelninimą – užbaigusio ECB valdančiosios tarybos nariai anksčiau tikėjosi, jog šiemet galiausiai galės „normalizuoti“ savo pinigų politiką ir nustatyti aukštesnes palūkanų normas.
