Graikijos vyriausybė, jeigu teisingai suprantu, vienašališkai užbaigė derybas, – teigė W.Schaeuble.
Apie tai pranešė Euro grupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas.
„Esant tokiai padėčiai, manau, kad galime daryti išvadą, kad, nors ir kaip būtų gaila, (pagalbos) programa baigsis antradienio vakarą“, – pridūrė J.Dijsselbloemas, Nyderlandų finansų ministras.
Šis sprendimas didina tikimybę, kad Atėnai bankrutuos, neįstengdami grąžinti 1,5 mlrd. eurų skolos Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) iki galutinio termino – birželio 30 dienos. Toks scenarijus gali vesti prie chaotiško Graikijos pasitraukimo iš euro zonos ir netgi iš Europos Sąjungos.
Graikija: Nepratęsus pagalbos programos euro zona gali padaryti „negrįžtamą“ žalą
Graikijos finansų ministras Janis Varufakis šeštadienį perspėjo, kad euro zonos partnerių atsisakymas pratęsti dabartinę Atėnų finansinės pagalbos programą po birželio 30 dienos gali sukelti negrįžtamą žalą Europos Sąjungos vieningajai valiutai.
„Šiandieninis Euro grupės atsisakymas palaikyti mūsų prašymą pratęsti tą susitarimą kelias dienas arba porą savaičių neabejotinai pakenks Euro grupės – kaip demokratiškos sąjungos – patikimumui, ir labai bijau, kad ta žala bus negrįžtama“, – J.Varufakis sakė po susitikimo su euro zonos finansų ministrais.
Vokietijos finansų ministras: Graikija „vienašališkai“ užvėrė duris deryboms
Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble šeštadienį pažymėjo, kad Atėnų sprendimas surengti referendumą dėl Graikijos finansinio gelbėjimo programos ateities „vienašališkai“ užvėrė duris deryboms, per kurias siekta išspręsti jau penkis mėnesius besitęsiančią konfrontaciją su šalies tarptautiniais skolintojais.
„Graikijos vyriausybė, jeigu teisingai suprantu, vienašališkai užbaigė derybas“, – W.Schaeuble sakė atvykęs į derybas Briuselyje su kitais euro zonos finansų ministrais.
Suomija ragina svarstyti Graikijos pasitraukimo iš euro zonos scenarijų
Suomijos finansų ministras Alexander'as Stubbas šeštadienį perspėjo, kad Graikijos pareiškimas apie planuojamą referendumą priartina šalies pasitraukimo iš euro zonos scenarijų, jeigu žlugs derybos dėl Atėnų skolų.
Graikijos premjeras Aleksis Cipras penktadienį vėlai vakare kreipdamasis į tautą per televiziją paskelbė, kad liepos 5 dieną įvyks referendumas, kuriame bus balsuojama dėl derybų su šalies tarptautiniais skolintojais rezultatų.
Tokiu atveju Graikijos skolintojai turėtų penkioms dienoms pratęsti šalies finansinio gelbėjimo programą, arba Atėnai bankrutuotų, neįstengdami grąžinti pribrendusios skolos Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) iki galutinio termino birželio 30-ąją. Tai tikriausiai vestų į chaotišką Graikijos pasitraukimą iš euro zonos arba net iš Europos Sąjungos.
A.Stubbas sakė, kad „euro grupėje gana aiškiai sutarta, kad negalime pratęsti programos dabartiniu pavidalu“.
A.Stubbas sakė, kad „euro grupėje gana aiškiai sutarta, kad negalime pratęsti programos dabartiniu pavidalu“.
„Taigi, sakyčiau, kad „planas B“ tampa „planu A“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje Graikijos pasitraukimo iš euro zonos scenarijų.
Suomijos finansų vadovas taip pat ragino šeštadienį Briuselyje susitiksiančius euro zonos kolegas apsvarstyti scenarijų, kaip Graikija galėtų atsisakyti ES vieningosios valiutos.
„Manau, vienintelė galimybė – kad mes apie tai diskutuotume, nes deryboms nėra pateikta nieko daugiau“, – sakė A.Stubbas.
Euro grupės vadovas: Graikijos sprendimas dėl referendumo „užveria duris“ deryboms
Euro grupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas šeštadienį pareiškė, kad „liūdnas“ Graikijos sprendimas surengti referendumą dėl jos finansinio gelbėjimo programos ateities užveria duris deryboms.
Tai liūdnas sprendimas Graikijai, nes jis užvėrė duris deryboms, nors, mano nuomone, tos durys dar buvo atviros, – sakė J.Dijsselbloemas.
„Esu labai negatyviai nustebintas šiandieninio Graikijos vyriausybės sprendimo, – pareiškė Nyderlandų finansų ministras. – Graikų vyriausybė akivaizdžiai atmetė trijų institucijų deryboms pateiktus naujausius pasiūlymus... Ir šiuo negatyviu pagrindu pasiūlė referendumą su negatyviu patarimu Graikijos žmonėms“.
„Tai liūdnas sprendimas Graikijai, nes jis užvėrė duris deryboms, nors, mano nuomone, tos durys dar buvo atviros“, – sakė J.Dijsselbloemas.
„Mes išklausysime graikų ministrą, ar tikrai taip yra, ir tada kalbėsime apie pasekmes, kurios mums gresia“, – pridūrė jis.
Christine Lagarde, vadovaujanti griežčiausiam Graikijos skolintojui, Tarptautiniam valiutos fondui, pareiškė, kad šis kreditorius ir toliau rūpinsis Graikijos ekonomika, nepaisant referendumo.
„Tuo, ką mes darome, iš tikrųjų siekiama atkurti Graikijos ekonomikos stabilumą, ir tai mes ir toliau darysime. Mes tęsime darbą“, – sakė Ch.Lagarde žurnalistams, eidama į posėdį.
„Mes visuomet rodėme savo polinkį lankstumui ir taip darysime toliau“, – pridūrė ji.
Euro zonos finansų ministrai svarsto netikėtą Graikijos pareiškimą
Euro zonos finansų ministrai šeštadienį susirinko Briuselyje į dar vieną nepaprastąjį pasitarimą, kai netikėtas Graikijos premjero Aleksio Cipro raginimas surengti referendumą sukėlė sumaištį pastangose išgelbėti Atėnus nuo bankroto.
Pasak A.Cipro, Graikija liepos 5 dieną balsuos dėl derybų su tarptautiniais skolintojais rezultatų. Tos derybos tęsiasi nuo sausio, kai A.Cipro radikali kairioji partija pirmąkart atėjo į valdžią, žadėdama atsisakyti griežto taupymo politikos.
A.Cipro pareiškimas padidino nerimą, kad ateinantį antradienį gali būti priversta pasiskelbti nemokia, o tai gali pastūmėti šalį pasitraukti iš euro zonos arba net sukelti pavojų visam Europos Sąjungos projektui.
„Žmonės turi nuspręsti laisvai, be jokio šantažo. Referendumas vyks liepos 5 dieną“, – A.Cipras sakė kreipdamasis į tautą per televiziją penktadienį vėlai vakare.
Tas balsavimas vyktų praėjus penkioms dienoms po birželio 30-osios – galutinio termino, iki kurio Graikija privalo sumokėti Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) 1,5 mlrd. eurų. Atėnų pareigūnai sako negalėsiantys sumokėti tokios sumos, jeigu negaus lėšų iš ES skolintojų pagal finansinės pagalbos programą.
Puolė atsiimti iš sąskaitų savo santaupas
Žinia apie referendumą pribloškė Graikiją: pranešama, kad graikai puolė atsiimti iš sąskaitų savo santaupas, baimindamiesi galimo piniginių operacijų suvaržymo ir dar didesnio finansų chaoso per skolų krizę, besitęsiančią jau šešerius metus, iš kurių penkerius metus šalis buvo apimta recesijos.
„Esama šiokios tokios prasmės“
Vokietijos vicekancleris Sigmaras Gabrielis, vienas pirmųjų pakomentavusių A.Cipro pareiškimą, ragino Graikijos partnerius Europoje būti atvirus referendumo idėjai.
Manau, mums vertėtų neatmesti pono A.Cipro pasiūlymo daug negalvojus, – centro kairiųjų pažiūrų politikas sakė Vokietijos radijui.
„Manau, mums vertėtų neatmesti pono A.Cipro pasiūlymo daug negalvojus, – centro kairiųjų pažiūrų politikas, kuris yra Vokietijos kanclerės Angelos Merkel koalicijos partneris, sakė Vokietijos radijui. – Jeigu paaiškės, kad bus balsuojama dėl derybose pasiekto sprendinio, tuomet šiokios tokios prasmės esama.“
Graikijos tarptautiniai skolintojai penktadienį pasiūlė penkiems mėnesiams pratęsti Atėnų finansinio gelbėjimo programą ir skirti 12 mlrd. eurų, bet pabrėžė, kad šį savaitgalį būtina galutinai susitarti dėl reformų, kad būtų išvengta bankroto, jeigu Atėnai negrąžins skolos TVF.
A.Merkel, griežtosios linijos šalininkė, ragino Atėnus neatmesti „nepaprastai dosnaus“ pasiūlymo, pagal kurį Graikija užsitikrintų gyvybiškai svarbų finansavimą iki lapkričio 30 dienos, jeigu sutiktų imtis didelio masto reformos, kurioms iki šiol priešinosi.
„Šešis mėnesius graikų vyriausybė kovojo, kad rastų įgyvendinamą sprendinį, kuris gerbtų demokratiją“, – A.Cipras sakė savo kreipimesi, transliuotame Graikijos televizijos.
„Mūsų buvo prašoma taikyti griežto taupymo priemones, leisti panaikinti darbo rinkos reguliavimą, apkarpyti pensijas ir padidinti PVM maisto produktams, bet tai būtų visos tautos pažeminimas, – pridūrė premjeras. – Mums iškilo istorinė atsakomybė spręsti šalies ateitį. Artimiausiomis dienomis turėsime priimti sprendimus, nuo kurių bus priklausomos būsimos kartos.“
