Iš trečiosios – ir paskutinės – tarptautinės pagalbos programos Graikija pasitraukė praėjusių metų rugpjūtį ir tai tapo svarbiu lūžiu šalies pastangose įveikti didžiulį nuosmukį, į kurį šalis nugrimzdo kilus skolos krizei.
Visgi Graikijos vyriausybei nepavyko užbaigti politiškai opių reformų, kaip antai pakeisti įkeisto būsto nuosavybės teisių atėmimo taisyklių, kurios išgąsdino šeimas, patiriančias sunkumų grąžinant būsto paskolas.
„Graikija apskritai padarė tai, kas buvo būtina, kad jos įsipareigojimai būtų įvykdyti. Šiuo sprendimu rinkoms siunčiamas naujas ir labai rimtas ženklas“, – pasibaigus Bukarešte įvykusioms ministrų deryboms, pareiškė už ekonomiką atsakingas Europos Komisijos narys Pierre'as Moscovici.
Kaip pažymima euro zonos finansų ministrus vienijančios Eurogrupės paskelbtame pareiškime, buvo sutikta, jog „Graikija ėmėsi būtinų veiksmų, kad įvykdytų visus įsipareigojimus dėl konkrečių reformų“.
Tai reiškia, jog „yra sudarytos visos sąlygos“ įgyvendinti skolos mažinimo priemones, kurių bendra vertė siekia 970 mln. eurų, pažymima pareiškime.
Taikant šias priemones, bus daugiausia panaudotas pelnas, kurį Europos Centrinis Bankas ir kiti Europos Sąjungos centriniai bankai gavo iš Graikijos vyriausybės obligacijų pagalbos programos galiojimo laikotarpiu.
Rinkose vis labiau viliamasi, jog Graikija pagaliau išjudino savo ekonomiką.
Praėjusį mėnesį Atėnai išleido 10 metų trukmės obligacijų ir tai buvo pirmoji tokios trukmės vertybinių popierių emisija, kurią šalis išplatino nuo skolos krizės laikų.
Graikija tikisi per šiuos metus rinkose pritraukti iš viso apie 9 mlrd. eurų, kad sustiprintų investuotojų pasitikėjimą šalies ekonomika.
Pagal naujausias Tarptautinio valiutos fondo prognozes, Graikijos bendrasis vidaus produktas, 2018 metais padidėjęs maždaug 2,1 proc., šiemet turėtų išaugti 2,4 procento.