Bent vieną stažuotę nurodė atlikę 58 proc. Lietuvos jaunuolių (ES – 78 proc.), o 8 proc. respondentų iš Lietuvos (ES – 19 proc.) stažuotę įvardijo kaip pirmąją darbo patirtį.
Apie pusė apklaustųjų nurodė, kad jų stažuotės organizatorius ar kita joje dalyvavusi organizacija padėjo jiems ieškoti darbo: Lietuvoje tai įvardijo 49 proc., ES – 58 proc. respondentų.
62 proc. jaunų Lietuvos gyventojų (ES – 68 proc.) teigė praėjus šešiems mėnesiams po stažuotės turėję darbą, 23 proc. nurodė tęsę studijas (ES – 18 proc.), o darbo neturėjo 5 proc. (ES – 6 proc.).
30 proc. Lietuvos apklaustųjų (ES – 39 proc.) nurodė toliau dirbę pas tą patį darbdavį pagal terminuotą arba neterminuotą darbo sutartį, 25 proc. tiek Lietuvoje, tiek Bendrijoje susirado darbą pas kitą darbdavį, 7 proc. (ES – 4 proc.) tapo savarankiškai dirbančiais.
4 proc. Lietuvos jaunuolių (ES – 11 proc.) nurodė, kad paskutinė jų stažuotė turko ilgiau nei pusę metų.
30 proc. Lietuvos apklaustųjų nurodė atlikę daugiau nei vieną stažuotę (ES – 52 proc.), 47 proc. iš jų (ES – 37 proc.) stažuotes atliko pas tą patį darbdavį.
Kaip rodo apklausa, 43 proc. stažuotes atlikusių Lietuvos 18–35 metų jaunuolių (ES – 55 proc.) gavo finansinę kompensaciją, 60 proc. teigė, kad stažuotės metu jiems buvo suteikta visapusiška arba dalinė socialinė apsauga (ES – 61 proc.).
Maždaug penktadalis apklaustųjų – 20 proc. Lietuvoje ir 21 proc. ES – nurodę bent kartą stažavęsi kitoje Bendrijos šalyje.
Eurobarometro apklausa visose ES šalyse atlikta kovo 15–24 dienomis. Tyrimo metu internetu buvo apklausti 26,3 tūkst. 18–35 metų ES gyventojų.
