Už ekonomiką ir našumą, įgyvendinimą ir supaprastinimą atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Valdis Dombrovskis interviu 15min teigė, kad atsižvelgdama į geopolitinę situaciją EK kuria paramos priemones rytinių Europos Sąjungos šalių flangui, tačiau šio regiono šalys turi bendradarbiauti tarpusavyje ir aiškiai įvardyti savo lūkesčius.
„Noras iš ES padėti yra, bet regiono šalys turi aiškiai pasakyti, kokiais būdais ta pagalba būtų efektyviausia“, – sakė eurokomisaras.
Interviu metu V.Dombrovskis taip pat įvertino Lietuvos ekonomikos pažangą per pastarąjį dešimtmetį nuo įstojimo į euro zoną ir pastebėjo, kad Baltijos šalių įvaizdis keičiasi.
„Pigios darbo jėgos modelis jau paseno visose trijose Baltijos šalyse“, – pastebėjo V.Dombrovskis, pabrėžęs, kad šiuo metu vienintelis kelias visų trijų šalių ekonomikoms – didinti produktyvumo lygį, kad būtų galima išlaikyti aukštus atlyginimus.
Eurokomisaras pasisakė ir dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų. Naujasis finansų ministras Rimantas Šadžius neseniai pareiškė, kad su EK tikisi persiderėti kai kuriuos Lietuvos įsipareigojimus. Vienas iš tokių prisiimtų, bet neįgyvendintų įsipareigojimų, dėl kurių EK neišmokėjo 8,7 mln. eurų lėšų – mokesčių reforma.
„Pašalinti mokesčių klausimus bus sudėtinga, nes tai viena pagrindinių specifinių rekomendacijų Lietuvai, o atsigavimo ir atsparumo planas turi atliepti šias rekomendacijas“, – teigė V.Dombrovskis, pridūręs, kad dėl plano įgyvendinimo su naująja Lietuvos vyriausybe vyks diskusijos.
Pasak jo, pagrindinė diskusija dėl mokesčių reformos vyks kitos paraiškos dėl RRF lėšų mokėjimo kontekste.
– Lietuva netrukus minės savo 10-ąsias euro zonos narystės metines. Kaip vertinate Lietuvos raidą euro zonoje ir Baltijos šalių pažangą per šį dešimtmetį?
– Pirmiausia, man malonu vėl būti čia, Vilniuje. Aš čia lankiausi ir 2015 m. sausį, švenčiant Lietuvos įstojimą į euro zoną. Praėjus 10 metų galima teigti, kad Lietuvai šis laikotarpis euro zonoje buvo labai sėkmingas.
Ekonominė konvergencija tęsėsi, stebėjome žymų eksporto dalies Lietuvos ekonomikoje augimą, prie kurio prisidėjo euras ir valiutos keitimo barjerų pašalinimas.
Matėme tolesnį tiesioginių užsienio investicijų dalies didėjimą Lietuvos ekonomikoje ir reikšmingas palūkanų normų, kurias Lietuva moka, taupymo galimybes.
Ekonomiškai tai buvo tikrai sėkmingas įstojimas. Tie patys veiksniai iš esmės buvo svarbūs ir kitose Baltijos šalyse. Todėl apskritai euras labai gerai pasitarnavo Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims.
– Praėjusiais metais Lietuvos ekonomika šiek tiek sulėtėjo, o šiemet demonstruoja gana tvarų augimą ir lenkia kitas Baltijos šalis. Tačiau yra tam tikrų rizikų, kaip su iššūkiais susidurianti Vokietijos ekonomika. Kokias rizikas jūs matote, atsižvelgiant į tai, kad kitos Baltijos šalys susiduria su sunkumais?
– Iš tiesų. Kalbame apie geopolitinius veiksnius ir investuotojų suvokiamą riziką, kuri daro įtaką Baltijos valstybėms. Tačiau Lietuva gana sėkmingai su tuo susidoroja. Tikimės, kad kitais metais Lietuvos ekonomikos augimas sustiprės iki 3 proc., o tai, mano manymu, yra labai geras rodiklis lyginant šių dienų standartais. Prognozuojame, kad ES ekonomika kitais metais augs tik 1,5 proc.
Kaip pastebėjote, kitų Baltijos šalių situacija sudėtingesnė: Latvijos ekonomika stagnuoja, o Estijos ekonomika yra recesijoje. Šiuo metu Lietuva pasiekė geresnių rezultatų.
Jei pažiūrėtume į ateitis rizikas, pagrindinės rizikos ir neapibrėžtumas vis dar susiję su Rusijos agresija prieš Ukrainą ir jos ekonominėmis pasekmėmis.
Latvijos ekonomika stagnuoja, o Estijos ekonomika yra recesijoje. Šiuo metu Lietuva pasiekė geresnių rezultatų.
Kalbant apie Europos ekonomiką, kaip paminėjote, Vokietijos ekonomika susiduria su iššūkiais. Tačiau apskritai Europos ekonomika yra atspari nuosekliems ekonominiams sukrėtimams. Turėjome COVID-19 pandemiją, dabar vyksta Rusijos agresija prieš Ukrainą su jos ekonominėmis pasekmėmis, tačiau Europos ekonomika vis tiek auga. Šiais metais tikimės 0,9 proc. augimo, o kitais metais augimas turėtų siekti 1,5 proc.
– Minite investuotojų atsargumą Baltijos šalyse dėl geopolitinės situacijos – Rusijos agresijos prieš Ukrainą. Ar Europos Sąjunga turėtų daugiau dėmesio skirti šiai problemai?
– Taip, tai tiesa. Žinoma, Baltijos šalys nėra vienintelės, besiribojančios su Rusija ar Ukraina, todėl kenčiančios nuo šio Rusijos karo padarinių. Galima sakyti, kad visas regionas dėl to patiria iššūkių. Todėl viena iš naujosios Europos Komisijos iniciatyvų yra remti rytinį ES flangą – rytines pasienio teritorijas. Šis planas bus vystomas naujoje daugiametėje finansinėje perspektyvoje.
– Ko galima tikėtis iš šios iniciatyvos?
– Šiuo metu negaliu pateikti daug konkrečių detalių, nes, kaip žinote, visi naujos finansinės perspektyvos parametrai dar kuriami – įskaitant ir kas konkrečiai gali būti padaryta dėl Rytų Europos regiono.
Tačiau norėčiau pabrėžti, kad šis klausimas yra Europos Komisijos radare ir jau nurodėme, kad dirbsime ties specifine parama šiems regionams, nes mes suprantame geopolitinius sunkumus, su kuriais šios šalys ir regionai susiduria.
– Kokia tai galėtų būti priemonė? Subsidijos, specialus fondas gynybai?
– Dar bus nuspręsta dėl specifinės paramos. Bet svarbu, kad šio regiono šalys bendradarbiautų tarpusavyje ir aiškiai suformuluotų ir įvardytų savo lūkesčius. Tai padėtų Europos Komisijai ruošiant paramos planus.
– Kaip jau kalbėjome, Lietuvai prisijungus prie euro zonos šalies ekonomika labai sparčiai augo. Pavyzdžiui, pagal BVP vienam gyventojui pagal perkamąją galią Lietuva net aplenkė Pietų Europos šalis, kaip Graikija ir kitos. Tuo pačiu keliu ėjo ir kitos Baltijos šalys. Ar manote, kad šis spartus augimas tęsis, ar jis praras pagreitį?
– Akivaizdu, kad svarbu, jog šis kelias tęstųsi ir ekonominio konvergencijos procesas toliau vyktų.
Kaip jūs pastebėjote, ši ekonominė konvergencija buvo labai sėkminga visose trijose Baltijos šalyse. Lietuva buvo lyderė pagal BVP vienam gyventojui, skaičiuojant perkamosios galios pariteto standartu, – šiuo metu šis rodiklis sudaro 86 proc. ES vidurkio. Tačiau dar yra kur tobulėti – tiek BVP, tiek realių pajamų atžvilgiu, todėl svarbu tęsti šį konvergencijos procesą.
Baltijos šalys, kaip mažos atviros ekonomikos, sėkmingai integravosi į ES ekonomiką, didindamos eksportą, kaip ekonomikos dalį.
Iš ES pusės turime ieškoti būdų, kaip geriausiai paremti šį procesą. Verta paminėti, kad, pavyzdžiui, ES fondai – sanglaudos fondai, struktūriniai fondai – vis dar yra pagrindinis viešųjų investicijų šaltinis Baltijos šalyse. Jie ir toliau vaidina labai svarbų vaidmenį – kaip ir Atkūrimo ir atsparumo mechanizmo fondas (RRF) bei potenciali papildoma parama rytiniams regionams.
Tačiau taip pat svarbu, kad šalys pačios aktyviai naudotųsi galimybėmis, kurias suteikia ES. Šiuo atžvilgiu Baltijos šalys, kaip mažos atviros ekonomikos, sėkmingai integravosi į ES ekonomiką, didindamos eksportą, kaip ekonomikos dalį.
Visgi yra ir iššūkių, su kuriais susiduria Baltijos šalys: inovacijų atotrūkis, gyventojų senėjimas – tai visoje ES matoma tendencija, tačiau Baltijos šalys yra ypač paveiktos. Taip pat dar yra daug socialinių problemų, kurias reikia spręsti. Taigi dar yra daug darbo, kad būtų tęsiamas konvergencijos procesas.
– Per pastaruosius keletą metų matėme, kad kainų atžvilgiu taip pat sparčiai priartėjome prie kitų Europos šalių. Keliaujant iš Lietuvos ar Latvijos į kitas ES šalis, dažnai jau nesmatyti didelio skirtumo.
Tačiau atlyginimai, nors ir augo sparčiai, dar neprisivijo ES lygio. Kai kurie ekonomistai sako, kad yra rizika atsidurti spąstuose, kai kainos didelės, nors šalis dar nėra tokia turtinga. Ar matote šią riziką?
– Pagrindinis šios situacijos matavimo parametras yra realios pajamos ir realūs atlyginimai – tai yra atlyginimai, pritaikyti pagal infliaciją. Ir mes matome, kad nuo Lietuvos įstojimo į ES ir euro zoną realūs atlyginimai Lietuvoje ir toliau augo.
Yra vienas išskirtinis atvejis – tai infliacijos šuolis, kurį patyrėme prieš dvejus metus, kai realūs atlyginimai ir pajamos iš tikrųjų sumažėjo. Tačiau dabar realių pajamų augimo tendencija grįžo.
Svarbi pamoka iš šios situacijos – kontroliuoti infliaciją, nes infliacijos nesuvaldymas yra greičiausias būdas sumažinti realias žmonių pajamas ir santaupas. Todėl svarbu, kad ši infliacija buvo suvaldyta ir ECB siekia ją sugrąžinti iki 2 proc. tikslo. Šiandienos konferencijoje (interviu vyko pirmadienį – 15min pastaba) ECB prezidentė Christine Lagarde apie tai kalbėjo gana išsamiai.
– Atlyginimai kai kuriuose sektoriuose, pavyzdžiui, IT, augo itin sparčiai. Ne paslaptis, kad pastaruosius dešimtmečius matėme pavyzdžių, kai Vokietijos ar Skandinavijos įmonės perkėlė savo gamybą ar skambučių centrus į Lietuvą ar kitas Baltijos šalis. Jos minėdavo daug priežasčių, tokių kaip išsilavinusi darbo jėga, bet taip pat – mažesnės sąnaudos. Tačiau Lietuva nebenori pozicionuotis kaip pigios darbo jėgos šalis. Kokias matote galimybes tokioms šalims, kaip Lietuva ir kitos Baltijos šalys, pritraukti investicijas?
– Iš tiesų, šis pigios darbo jėgos modelis jau paseno visose trijose Baltijos šalyse. Atlyginimai augo, tad nebegalime tuo remtis – ir mes iš tikrųjų norime, kad atlyginimai toliau augtų.
Vienintelis kelias – didinti ekonomikos produktyvumą ir kilti pridėtinės vertės grandinėse. Ekonomikai reikia didesnio produktyvumo lygio, kad būtų galima išlaikyti aukštus atlyginimus. Todėl labai svarbu, kad šalys įvertintų savo produktyvumo veiksnius ir juos spręstų. Tai yra svarbu ir mes tai darome ES lygmeniu.
Vienas iš esminių aspektų yra inovacijų spraga, kurią reikia spręsti. Reikia daugiau investuoti į mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose.
– Kalbant apie konkurenciją tarp ES šalių, pastaruoju metu matėme pavyzdžių, kai mažesnės šalys pralaimi. Galima paminėti Mobilumo paketą. Europos Teisingumo Teismas paskelbė, kad nuostata dėl periodiško sunkvežimių grįžimo į kilmės šalis turi būti panaikinta. Kaip tai vertinate?
– Tai tiesa ir tikiuosi, kad šis sprendimas bus įgyvendintas. Prisimenu tas diskusijas Europos Komisijoje, kai nemažai kolegų iš Vidurio ir Rytų Europos šalių tam prieštaravo. Deja, visi mūsų tuomet iškelti argumentai pasitvirtino.
Ši politika nėra logiška nei ekonominiu, nei aplinkosauginiu požiūriu, ir tikiuosi, kad ji bus pakeista.
– Tad, ar matytumėte, kad mažesnėms šalims kyla iššūkių apginant savo interesus?
– Šiuo konkrečiu atveju nebuvo mažesnių ar didesnių šalių klausimas, buvo ir didesnių šalių, kurios buvo paliestos.
Pigios darbo jėgos modelis jau paseno visose trijose Baltijos šalyse.
Bet akivaizdu, kad mažesnėms šalims svarbu rasti sąjungininkų konkrečiu klausimu, kad tas balsas būtų geriau išgirstas. Ypač akivaizdu, kad šiame geopolitiniame kontekste yra noras iš ES padėti, bet regiono šalys turi aiškiai pasakyti, kokiais būdais ta pagalba būtų efektyviausia.
– Iš tarptautinių organizacijų Lietuva dažnai sulaukia rekomendacijų dėl mokesčių bazės peržiūros, pavyzdžiui, platesnio nekilnojamojo turto mokesčio ar aplinkosaugos mokesčių įvedimo. Praėjusiais metais dėl to vyko didelės diskusijos, bet mokesčių reforma žlugo. Mokesčių reforma reikalinga ir užsitikrinti RRF lėšų gavimą. Naujoji Vyriausybė nori persiderėti ankstesnės Vyriausybės įsipareigojimus dėl mokesčių reformos. Kaip vertinate tokias galimybes?
– Kalbant apie RRF (Atkūrimo ir atsparumo fondą), kiekviena šalis privalo parengti vidutinės trukmės atkūrimo ir atsparumo planą, kuriame numatomos investicijos ir reformos, atitinkančios rekomendacijas konkrečioms šalims.
Lietuvai mokesčių reforma buvo viena iš pagrindinių specifinių rekomendacijų, todėl ji atsispindi plane.
Esame informuoti apie diskusijų sudėtingumą, todėl pradėsime dialogą su naująja Vyriausybe. Jau turėjau pirmąją diskusiją su finansų ministru Rimantu Šadžiumi ir sutarėme tęsti pokalbius, kai Vyriausybė galutinai pabaigs formavimo darbus ir apibrėš savo planus.
Ši diskusija gali vykti, tačiau svarbu neprarasti ambicijos šaliai įgyvendinti specifines rekomendacijas.
– Bet ar įmanoma persiderėti ir mokesčių klausimus išbraukti?
– Pašalinti mokesčių klausimus bus sudėtinga, nes tai viena pagrindinių specifinių rekomendacijų Lietuvai, o atsigavimo ir atsparumo planas turi atliepti šias rekomendacijas. Vis dėlto galime diskutuoti, kaip geriausiai tai įgyvendinti.
– Tad kas toliau? Ar dėl šio Lietuvos delsimo priimti mokesčių reformą gali būti sustabdytas tolesnis lėšų mokėjimas?
– Šiuo metu ruošiame kitą išmokėjimą Lietuvai, kuris įvyks antradienį – 463 mln. eurų.
– Ta pati suma, kuriai Lietuva paraišką pateikė rugsėjį?
– Taip, ji suteikta. Tai sudarys 174,7 mln. eurų dotacijų ir 288,3 mln. eurų paskolų, tad bendra išmokų Lietuvai suma – apie 1,8 mlrd. eurų.
Specifinių vėlavimų šiuo metu nėra, iki šiol tik 8,7 mln. eurų buvo neišmokėta anksčiau, bet pagrindinė diskusija dėl mokesčių reformos vyks kito mokėjimo paraiškos kontekste.
– Rugsėjį buvęs ECB prezidentas Mario Draghi paskelbė ataskaitą apie Europos pralaimimą konkurencingumo kovą prieš Kiniją ir JAV. Jis ragino investuoti 800 mlrd. eurų kasmet, kad būtų sumažintas ekonominis atotrūkis su JAV ir Kinija. Kaip ES reaguos į šią problemą?
– M.Draghi ataskaitoje išdėstyti klausimai jau pradedami spręsti.
Sukuriamas vadinamasis konkurencingumo kompasas. Apskritai, konkurencingumas yra vienas pagrindinių naujosios Europos Komisijos prioritetų – kaip ir saugumas.
Konkurencingumo kompasas apima tris pagrindines sritis: inovacijų atotrūkio mažinimą, perėjimą prie klimatui neutralios ekonomikos ir ekonominį saugumą. Šie klausimai bus įtraukti į Europos semestro procesą ir specifines rekomendacijas šalims.
Taip pat naujoje finansinėje perspektyvoje kuriamas naujas Europos konkurencingumo fondas, skirtas strateginiams sektoriams ir bendro europinio intereso projektams remti. Visgi, didžioji dalis finansavimo turės ateiti iš privačių investicijų, todėl svarbu tęsti kapitalo rinkų sąjungos plėtrą.
Kitais metais vyks diskusijos dėl naujojo daugiametės finansinės programos plano, kuriame bus įvertinti tiek dabartiniai prioritetai, tiek nauji planai.
– Ačiū už pokalbį.
