Europos lyderiams diskutuojant, ar jie gali kompensuoti galimą Amerikos pagalbos praradimą, jei D.Trumpo administracija ją nutrauks, daugelis sostinių pripažįsta, kad reikia skubiai rasti išeitį iš konflikto. Pareigūnai pastebi, kad Rusija stiprina savo pozicijas, o Ukraina susiduria su resursų trūkumu.
Stiprėja nuogąstavimai dėl Ukrainos ateities
Europos ir naujosios JAV administracijos pozicijų suartėjimas dėl derybų klausimo yra visiškai priešingas situacijai, buvusiai prieš pusmetį.
Tuo metu Europos politikai baiminosi, kad D.Trumpo greitas susitarimo su Kremliumi siekis gali pakenkti Ukrainai. Tačiau Europoje išlieka abejonių, kiek Jungtinės Valstijos leis Kyjivui daryti įtaką susitarimo formavimui. Tuo pat metu lyderiai susirūpinę dėl galimų nuolaidų, kurias D.Trumpas gali daryti siekdamas taikos.
Derybos taps neišvengiamomis?
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė viltį, kad tvirta D.Trumpo pozicija Rusijos atžvilgiu gali prisidėti prie pažangos derybose. Kartu V.Zelenskis įspėja apie tokių kontaktų riziką.
Vašingtonas mano, kad Ukraina dėl situacijos fronte gali atsidurti tokioje padėtyje, kai derybos taps neišvengiamos.
Nepaisant oficialios Kyjivo pozicijos dėl visų okupuotų teritorijų grąžinimo, Ukrainos visuomenėje pamažu auga parama teritorinių kompromisų idėjai. Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto apklausos duomenimis, spalį 32 proc. respondentų sutiktų su dalinėmis teritorinėmis nuolaidomis mainais už taiką, o tai yra gerokai daugiau nei prieš metus, 14 proc.
V.Zelenskis pristatė savo pergalės užtikrinimo planą, apimantį padidintą karinę pagalbą ir saugumo garantijas Ukrainai. Pasak prezidento, paliaubos Rusijai neturėtų tapti galimybe persiginkluoti.
Europa ruošiasi
Tuo pat metu kai kurios Europos sostinės jau ruošiasi galimam pagalbos Ukrainai mažinimui iš Amerikos pusės. Pavyzdžiui, susitikime Budapešte buvo aptarti planai, ką daryti, jei
D.Trumpui pradėjus eiti pareigas pasikeistų JAV politika. Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas jau seniai ragino greitai užbaigti karą ir palaiko D.Trumpo požiūrį.
Dauguma Europos šalių vis dar palaiko ir palaikys Ukrainą „tol, kol to reikės“. Tačiau derybose Budapešte Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas ir Italijos premjerė Giorgia Meloni išreiškė susirūpinimą, ar Europa turės pakankamai išteklių suteikti Kyjivui reikiamą pagalbą, jei amerikiečiai nustotų remti karo siaubiamą šalį.
Rizikingi sprendimai
Po Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu telefoninio pokalbio, Vokietijos Vyriausybės atstovas pabrėžė, kad O.Scholzas paragino sąžiningas derybas. Kremlius savo ruožtu atsakė, kad Rusija yra pasirengusi vesti dialogą, jeigu bus pripažintos naujos „teritorinės realijos“.
Tačiau lieka klausimas, kaip tiksliai šios derybos bus įgyvendintos ir ar V.Putinas pasirengęs jas vesti geranoriškai.
Diplomatai perspėja, kad galimi susitarimai, tokie kaip Ukrainos sulaikymas nuo įstojimo į NATO ilgą, gali sukelti naujų politinių iššūkių Europos vyriausybėms.
Kai kurie aukšto rango Europos diplomatai įspėjo šalis būti pasirengusiomis galimam D.Trumpo spaudimui dėl to, kad Europos kariai suteiktų Ukrainai saugumo garantijas, stebėtų paliaubų vykdymą kontaktinėje linijoje Ukrainos pusėje.
Pasak „The Wall Street Journal“, bet koks panašus sprendimas gali būti politiškai sunkus ir rizikingas Europos vyriausybėms, įskaitant Europos branduolines valstybes, Didžiąją Britaniją ir Prancūziją.
Karo Ukrainoje pabaigos perspektyvos
Kaip rašo portalas „Unian“, buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba abejoja, ar D.Trumpui pavyks sustabdyti karą Ukrainoje. Jis perspėja, kad nei Kyjivas, nei Maskva nėra pasiruošę daryti reikšmingų nuolaidų, o D.Trumpo bandymas palikti Ukrainą be ginklų – situaciją tik pablogins.
Tačiau Vokietijos kancleris O.Scholzas įsitikinęs, kad D.Trumpo pozicija dėl karo Ukrainoje turi subtilesnę poziciją nei jam yra primetama. Vokietijos lyderis netiki, kad D.Trumpas pasiduos užkulisinėms deryboms su Putinu.
