Vladimiras Putinas išleidžia daug pinigų karui Ukrainoje. JAV gynybos departamento duomenimis, Rusija invazijai išleido daugiau kaip 200 mlrd. dolerių, arba 10 proc. BVP.
Dabar V. Putinas planuoja daug investuoti į infrastruktūrą, kuri leistų ekonomikai tarpti net ir atsiskyrus nuo Vakarų. Apie tai rašoma leidinyje „The Economist“.
Pažymima, kad per ateinantį dešimtmetį Rusijos valstybė planuoja investuoti 70 mlrd. JAV dolerių į transporto kelių, kurie sujungs šalį su svarbiais prekybos partneriais Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose, statybą. Liūto dalį lėšų gaus Rusijos Tolimieji Rytai ir Tolimoji Šiaurė.
Mažesnė suma bus skirta Tarptautiniam šiaurės-pietų transporto koridoriui (INSTC). Šis projektas skirtas sujungti Rusiją su Indijos vandenynu per Iraną.
Kadaise Rusijos vengė kurti infrastruktūrinius ryšius su Kinija ir Iranu, nes prekyba Europoje buvo gana pelninga.
Pasikeitus prekybos struktūrai, pasikeitė ir skaičiavimai.
Praėjusiais metais Rusijos ir Kinijos prekybos apimtys pasiekė rekordinę 240 mlrd. JAV dolerių sumą, t. y. dviem trečdaliais daugiau nei 2021 m. Pirmasis geležinkelio tiltas per Amūro upę, kuri yra natūrali Rusijos siena su Kinija, atidarytas 2022 m. Pernai buvo duotas leidimas statyti dar vieną. Rusija nori iki 2030 m. padidinti krovinių kiekį Šiaurės jūrų keliu nuo 36 mln. iki 200 mln. tonų.
Prieš kelerius metus Rusijos bendrovės taip pat vengė Irano, baimindamosi Vakarų sankcijų. Tačiau praėjusiais metais Rusija sutiko finansuoti Irano geležinkelį Raštas-Astara. V. Putinas tikisi, kad Iranas taps Rusijos prekių, gabenamų į Artimuosius Rytus, Aziją ir už jos ribų, realizavimo vieta.
Kliūtys V.Putino planams
Visgi kaip matyti iš karo Ukrainoje eigos, tikrai ne viskas einasi taip kaip V.Putinas ir jo pavaldiniai norėtų. Ir ne tik mūšio lauke – matoma nemažai kliūčių ir šiam Rusijos geidžiamam prekybos srautų perplanavimui.
Nors prekyba naujaisiais maršrutais didėja, jos vis dar nedaug. Ledo danga ribos galimybę Šiaurės jūrų keliu naudotis ištisus metus bent iki amžiaus vidurio, kai mokslininkai prognozuoja, kad pirmą kartą vasarą ledo nebeliks.
2022 m. specialiuoju geležinkelio maršrutu buvo pervežta tik 8 mln. tonų krovinių, t. y. gerokai mažiau nei bendras jo pajėgumas – 14 mln. tonų.
Padėti galėtų papildomos lėšos iš kitų šalių. Rusija ir Iranas tebėra pagrindiniai INSTC koridoriaus donorai, joms 2022 m. teko 68 proc. investicijų į šį maršrutą. Tačiau pinigų stokojantis Iranas pasikliauja Rusijos paskolomis. V.Putinas planuoja daug lėšų skirti infrastruktūrai, tačiau jo užmojams gali sutrukdyti privataus sektoriaus nenoras, kadangi analitikai prognozuoja, kad privačios investicijos į Rusijos valstybinę transporto programą mažės.
Net ir geriausiomis aplinkybėmis Rusijos infrastruktūros rodikliai išlieka prasti. Tolimuosiuose Rytuose, kur dėl didelių atstumų ir blogų oro sąlygų sunku planuoti, padėtis dar blogesnė. Be to, daugelis INSTC projekte dalyvaujančių šalių nesutaria tarpusavyje, todėl bus labai sunku planuoti kitas projekto dalis. Sankcijos taip pat stabdo aplinkkelių tiesimo pažangą.
