Atvirų duomenų politiką ir jos įgyvendinimą vertinančiame tyrime Lietuva aplenkė Airiją, Italiją, Slovėniją, Daniją, Norvegiją ir Čekiją, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
„Tai aukščiausias mūsų šalies pasiekimas šioje srityje. Jis rodo, kad einame teisingu keliu stiprindami skaitmeninę valstybę, nes atviri duomenys – ypač svarbus ekonomikos pagrindas. Skaičiuojama, kad praktinis duomenų panaudojimas 2026 metais gali siekti 1,71 proc. nacionalinio BVP“, – pranešime sakė ministrė Aušrinė Armonaitė.
Tyrime vertinama, kiek patobulėjo 4 pagrindinės sritys: atvirų duomenų politika, nacionalinis atvirų duomenų portalas, atvirų duomenų poveikis ir duomenų kokybė.
Lietuva padarė pažangą visose vertinamose srityse, o didžiausią – atvirų duomenų poveikio srityje – iš 12-tos vietos ji pakilo į 8-tą, duomenų kokybės srityje – iš 13-tos vietos į 9-tą, o nacionalinio atvirų duomenų portalo srityje – iš 10-tos į 7-tą.
Be to, Lietuva visose srityse viršija ES vidurkį, o labiausiai (21 proc.) – atvirų duomenų poveikio srityje.
Viceministrė Erika Kuročkina sako, jog atvirų duomenų rinka Lietuvoje 2025 metais gali sudaryti 125 mln. eurų, o 2026 metais – 285 mln. eurų.
2022 metais atvertų duomenų rinkinių skaičius Lietuvoje padidėjo 13 proc., o besidominčių jais skaičius išaugo daugiau nei du kartus ir siekė 1135 registruotus portalo naudotojus.
Šiais metais Europos atvirų duomenų tyrime dalyvavo 35 šalys: ES narės, Europos laisvosios prekybos asociacijos šalys – Islandija, Norvegija, Šveicarija, ES šalys kandidatės Albanija, Juodkalnija, Serbija, Ukraina, taip pat Bosnija ir Hercegovina.
Lyderių pozicijas reitinge išlaiko ir krypčių formuotojų grupei priklauso Prancūzija, Lenkija, Estija, Ukraina, Ispanija ir Kipras.
