Europos centrinis bankas ketvirtadienį kels palūkanų normas: kiek jos augs ir kaip brangs mūsų paskolos?

Kai šių metų sausį JAV federalinio atsargų banko (FED) vadovas Jerome'as Powellas leido suprasti, kad jau kovą pradės kelti bazines palūkanų normas, ir Europos centrinio banko vadovai, ir ekonomistai transliavo priešingą žinutę – Europoje toks žingsnis šiemet neplanuojamas.

Visgi, akivaizdu, kad gyvename laikotarpiu, kai niekas nesikeičia taip greitai kaip planai. Pakeisti savo nuomonę ECB privertė nevaldoma infliacija, besiritanti per visą pasaulį, o euro zonoje birželį pasiekusi rekordines aukštumas – 8,6 proc.

123RF.com nuotr./Eurai

Tad praėjus šiek tiek daugiau nei pusmečiui Europa žengia kitų regionų centrinių bankų įkandin ir po 11 metų pertraukos pakels bazines palūkanų normas, kuriuos šiuo metu yra neigiamos ir siekia -0,5 proc.

Ko tikėtis iš šio žingsnio ir kas laukia toliau?

Palūkanos kils daugiau nei planuota?

Birželį ECB vadovai užsiminė, kad bazines palūkanų normas ketina didinti simboliškai – 25 baziniais punktais ar, kitaip tariant, 0,25 procentinio punkto.

Tačiau artėjant ketvirtadieniui daugėja manančių, kad ECB palūkanas gali kilstelėti labiau – 50 baziniais punktais (0,5 procentiniais punktais). Apie tokius ketinimus antradienį pranešė ir „Reuters“. Tai reikštų, kad euro zonoje baigtųsi aštuonerius metus trukęs neigiamų palūkanų etapas. Beje, pastarąjį kartą ECB palūkanų normas 50 bazinių punktų padidino 2000 m. birželį.

„Dabar vyksta loterija, statymai tarp 25 ir 50 bazinių punktų. Reikalai krypsta, kad ECB puse procentinio punkto pakels palūkanų normą, nes priežastis, kodėl keičiasi politika, yra infliacija. Vokietijoje, Prancūzijoje infliacija aukščiausia per 40 metų, kaip ir likusiame pasaulyje. Natūralu, kad ta situacija reikalauja kovos, veiksmų – ištraukti pinigus iš rinkos, sumažinti skolinimosi apetitą“, – 15min teigė finansų analitikas Marius Dubnikovas.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Marius Dubnikovas

Jis lygina, kad JAV palūkanos jau dabar siekia 1,75 proc., o kaip rodo ateities sandoriai, metų pabaigoje gali siekti ir 3,5 proc.

„Europa bando išsukti uodegą dėl pietinių valstybių, nekelti palūkanų normos, kad nesudegintų Italijos, Ispanijos, Graikijos, bet matyti, kad ES šiaurė kaista“, – komentavo M.Dubnikovas.

Aukštesnio nei prognozuota kilstelėjimo galimybės neatmetė ir SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, teigiantis, kad nors SEB banko ekonomistai prognozavo, kad liepą palūkanos bus padidintos 0,25 proc. punkto, pastarosiomis dienomis vis didėja tikimybė, kad galime išvysti ir didinimą 0,5 proc. punkto. Rugsėjį SEB analitikai tikisi 0,5 proc. punkto, spalį ir gruodį – po 0,25 proc. punkto padidėjimo.

SEB banko nuotr./Tadas Povilauskas

„Metų pabaigoje ECB palūkanos padidės nuo dabartinių -0,5 proc. iki 0,75 proc.“, – prognozuoja T.Povilauskas.

Augs ir kitąmet

Kitais metais SEB banko ekonomistai tikisi dviejų palūkanų normų didinimo po 0,25 proc. punkto.

„Tačiau visi supraskime, kad esant tokiam neapibrėžtumui politinėje ir ekonominėje erdvėje, kitų metų ECB veiksmai yra neprognozuojami. Kur kas labiau tikėtina, kad šių metų antrą pusmetį ECB didins labiau negu prognozuojama, o kitąmet tų didinimų gali būti ir mažiau negu dabar galvojama“, – pabrėžė T.Povilauskas.

Tuo tarpu M.Dubnikovas mano, kad Europa nors ir vėluos palyginus su JAV, tačiau palūkanas 2023 -2024 metais bus priversta didinti net iki 3-3,5 proc.

„Tai nėra aukštumos. Jei žiūrėtume į vidutinių palūkanų euro zonoje istoriją, tai mediana yra ties 3 proc. Tai normalios palūkanos, kurias visada mokėjome. Kad prie normų grįšime – nėra ko abejoti. Klausimas, ar neisime aukščiau. Jei išsilaikys aukšta infliacija, gali būti ir aukštesnės palūkanos. Tačiau, tikėtina, kad infliacija mažės, nes palyginamoji bazė mažės ir tokiu būdu gal neleis padidinti palūkanų iki 3-5 proc.“, – svarstė M.Dubnikovas.

Visgi fondų „Milvas“ valdytojas Tautvydas Marčiulaitis nors ir sutinka, kad ketvirtadienio ECB sprendimas pakelti palūkanų normas nebus vienkartinis žingsnis, atsargiai vertina spartaus palūkanų kėlimo tempo galimybę. Pasak jo, tai lems infliacija, rinkos dalyvių spaudimas, galima techninė recesija. Beje, žaliavų kainos, išskyrus energetinius išteklius, pastarąjį mėnesį stabilizavosi.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Tautvydas Marčiulaitis

„Manau, kad tai lems faktorių visuma. Jei bus didelė infliacija, tai net jei turėsime techninę recesiją, palūkanos judės toliau aukštyn. Jei infliacija rims, bus proga pristabdyti palūkanų kėlimą. ECB strategiškai neturi tikslo palūkanų užaukštinti– struktūrinės infliacijos nėra, didelio atlyginimų augimo nėra, darbo rinka nėra įkaitusi. Tad turime ne struktūrinę, o energetinę infliaciją – bazinių palūkanų normų kėlimas energetinių kainų nepakeis, tačiau būtina infliacijos lūkesčius suvaldyti“, – komentavo T.Marčiulaitis.

Kiek augs EURIBOR?

Vertinant ketvirtadienio ECB susitikimą T.Povilauskas siūlo atkreipti dėmesį į dar vieną aspektą: svarbiausia ne tik kiek bus padidintos palūkanų normos, bet ir kokios bus užuominos apie būsimus didinimus.

Nuo to priklausys ir EURIBOR – tarpbankinės palūkanų normos, kurios tiesiogiai ir lemia gyventojų paskolų įmokų dydį bankams.

„Norėtųsi pabrėžti, kad EURIBOR palūkanų norma rodo finansų rinkų dalyvių lūkesčius dėl būsimų ECB palūkanų per tam tikrą laikotarpį – 3, 6 ar 12 mėn. Todėl jeigu keičiasi finansų rinkos dalyvių lūkesčiai dėl būsimų ECB palūkanų, keičiasi ir EURIBOR palūkanų norma. Ir todėl turintiems paskolas bus svarbiausia, kas bus pasakyta dėl būsimų ECB palūkanų normų pokyčių rugsėjo, spalio, gruodžio mėnesiais. Nuo to labiau priklausys EURIBOR palūkanų norma“, – pabrėžė ekonomistas.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Paskola

Pavyzdžiui, jei ketvirtadienį palūkanas ECB padidins ne 0,25 procentiniais punktais, o 0,5 procentiniais punktais, T.Povilausko nuomone, dėl to EURIBOR penktadienį irgi gali staigiau šoktelti.

Šiuo metu 3 mėnesių EURIBOR siekia 0,042 proc., 6 mėnesių – 0,5 proc., 12 mėn. – 1,052 proc.

Remdamasis banko prognozėmis T.Povilauskas tvirtino, kad šių metų pabaigoje 3 mėn. EURIBOR palūkanų norma gali būti ties 1 proc., o kitų metų pabaigoje – virš 1,6 procentų.

Kiek daugiau mokėsime už paskolas?

Ką ECB ketvirtadienio sprendimas palies labiausiai? Pasak T.Povilausko, palūkanų didinimas turės didžiausią neigiamą įtaką visiems turintiems paskolų ir ketinantiems skolintis, kartu tai mažins ir ekonomikos aktyvumą, tai tą reiktų apskritai visiems įsivertinti.

T.Povilauskas taip pat pateikia konkrečius paskaičiavimus, kiek padidėtų paskolos įmoka, didėjant EURIBOR normai. Ekonomistas paskaičiavo tris atvejus – kai su paskola perkamas būstas už 50 tūkst. eurų, 100 tūkst. eurų ir 200 tūkst. eurų, o visais atvejais galioja tos pačios sąlygos: imama 30 metų trukmės paskola, sumokamas 15 proc. pradinis įnašas, o paskolos palūkanas sudaro 3 mėn. EURIBOR ir 2 proc. banko marža.

Pasiėmus 50 tūkst. eurų paskolą, kai 3 mėn. EURIBOR siekia 0 proc., mėnesio įmoka už būstą bankui būtų 157 eurai per mėnesį, o jei EURIBOR pakiltų iki 1 proc. – 179 eurai. Vadinasi, tektų mokėti 22 eurais daugiau per mėnesį. Pakilus EURIBOR iki 2 proc., kas mėnesį mokėti tektų 203 eurus.

100 tūkst. eurų paskolą imantis gyventojas per mėnesį mokėtų 314 eurų per mėnesį, jei EURIBOR siektų 0 proc., tačiau jau 44 eurais daugiau (358 eurų), jei pakiltų iki 1 proc., ir 406 eurus, jei pakiltų iki 2 proc.

Labiausiai išlaidos padidėtų pasiėmusiems 200 tūkst. eurų paskolą: mėnesinė įmoka būtų 628 eurai, jei EURIBOR siektų 0 proc., 717 eurų arba net 89 eurai daugiau per mėnesį, jei 1 proc., ir 812 eurų, jei 2 proc.