Europos Centrinis Bankas ketvirtadienį pareiškė, kad liepos pradžioje nustos supirkinėti obligacijas už milijardus eurų ir padidins palūkanų normas. ECB pranešė, kad „didelė infliacija yra didelis iššūkis mums visiems, o valdančioji taryba užtikrins, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija grįžtų prie 2 proc. siektino lygio“, rašo „Financial Times“.
Paskutinį kartą bankas palūkanų normas didino 2011 metais, o jo indėlių palūkanų norma dabar yra -0,5 proc.
ECB valdančiosios tarybos nariai iš esmės sutaria, kad reikia didinti palūkanų normas, siekiant spręsti euro zonos infliacijos problemą. Metinė infliacija euro zonoje gegužę pasiekė 8,1 proc. – aukščiausią lygį bendros valiutos šalių klubo istorijoje, gerokai viršydama paties ECB nustatytą 2 proc. tikslinį lygį.
ECB prezidentė Christine Lagarde ir vyriausiasis ekonomistas Philipas Lane nurodė, kad liepos ir rugsėjo mėn. banko posėdžiuose palūkanų normos bus didinamos ketvirčiu procentinio punkto.
Visgi rugsėjį palūkanų normos gali didėti dar daugiau. ECB užsiminė, kad jei vidutinės trukmės infliacijos perspektyva išliks bloga, rugsėjo mėn. posėdyje bus tikslinga kilstelėti palūkanų normas dar daugiau.
„Remdamasi dabartiniu vertinimu, Valdančioji taryba mano, kad po rugsėjo mėn. bus tikslinga palaipsniui, bet tvariai toliau didinti palūkanų normas“, – sakoma ketvirtadienį paskelbtame ECB pranešime.
M.Dubnikovas: ECB nenori šokiruoti rinkų ir gyventojų
Komentuodamas ECB pareiškimą finansų analitikas Marius Dubnikovas 15min tvirtino, kad tokios žinios ir buvo galima tikėtis.
„Ketinama labai sparčiai sumažinti turto supirkimo programą, kurios metu superkamos įvairios obligacijos ir įpučiami pinigai į rinką, taip pat artimiausiu metu matysime didėjančias bazines palūkanų normas“, – teigė ekspertas.
Teigiamai įvertinęs ECB pasirinktą strategiją kelti bazinių palūkanų normą 0,25 proc., M.Dubnikovas svarstė, kad Europos centrinis bankas pasirinko nuosaikaus didinimo kelią.
„Tai bandymas judėti taip, kad nebūtų šokiruotos rinkos, gyventojai“, – mano finansų analitikas.
Jis pridūrė, kad šį kelią ECB pasirinko įvertinęs, dėl kokių priežasčių šiuo metu auga inflacija – ją gali didinti tiek pasiūla, tiek paklausa.
„Paklausa, kai gyventojai beatodairiškai išlaidauja, kelia kainas – tokių elementų yra, bet dominuojanti jėga – pasiūla: didėjančios žaliavų kainos, kylantis darbo užmokestis. Verslas nepajėgus pagaminti produkcijos pigiau. Šiuo aspektu bazinių palūkanų didinimas veikia pasiūlos infliaciją, bet labiausiai veiktų paklausos infliaciją – apramintų pirkėjus, kad jie taip nesiaudrintų. Nuosaikus palūkanų didinimas sako, kad ECB mato, jog infliacija ateina iš žaliavų kainų, ne iš paklausos“, – apibendrino M.Dubnikovas.
Didesnes palūkanas gyventojams gali tekti mokėti jau liepą
O kada didesnes palūkanas už savo paskolas ims mokėti Lietuvos gyventojai? M.Dubnikovas aiškino, kad Lietuvos gyventojų paskolų palūkanos yra surištos su EURIBOR – tarpbankinių palūkanų norma, kuri svyruoja reaguodama ir į ECB nustatomas bazinių palūkanų normas.
EURIBOR iš neigiamos į teigiamą pusę jau persirito pirmadienį ir kasdien po truputį auga. Pirmadienį EURIBOR palūkanų norma buvo 0,009 proc., antradienį – 0,029 proc., trečiadienį – 0,034 proc.
„Per tas tris dienas pokytis mažareikšmis, bet iš esmės rodo ganėtinai greitą pokytį“, – teigė ekspertas, prognozuojantis, kad ilgainiui EURIBOR palūkanų norma turėtų pasiekti 1 ar 2 proc., tačiau kada tai atsitiks – pasakyti sunku.
Tuo tarpu gyventojams daugiau mokėti už paskolas, tikėtina, teks jau šiemet. M.Dubnikovas teigia, kad Lietuvoje populiariausios paskolos, susietos su 6 mėnesių EURIBOR – tai reiškia, kad palūkanos peržiūrimos kas šešis mėnesius.
„Tiems, kurie sausio mėnesį ėmė paskolas – nepaisant kuriais metais – paskolos palūkanų peržiūrėjimas nusimato jau liepos mėnesį ir jie pirmieji pajus pakilimą. Tiems, kurie ėmė paskolą gegužės ar birželio mėnesį, peržiūros laikotarpis bus gruodį ar sausį“, – teigė M.Dubnikovas.
Padidino infliacijos prognozes
ECB ketvirtadienį taip pat padidino infliacijos ir sumažino euro zonos augimo prognozes.
Prognozuojama, kad metinė infliacija šiemet bus 6,8 proc., nors dar kovą brėžta 5,1 proc. riba. 2023 metais tikimasi 3,5 proc. infliacijos, o 2024 metais – 2,1 proc.
Tuo tarpu ekonomikos augimo prognozės šiems metams sumažintos nuo 3,7 proc. iki 2,8 proc.
Apie tai, kada ECB pradės kelti palūkanų normas kalbėta jau nuo metų pradžios, nes JAV Federalinis rezervų bankas bazines palūkanų normas pradėjo kelti kovą, o gegužę palūkanų normas padidino 50 bazinių punktų.
Dėl pastaraisiais mėnesiais sustiprėjusio kainų spaudimo dalis ekspertų ragino ir ECB imtis agresyvesnių veiksmų, atitinkančių JAV Federalinio rezervų banko strategiją.
Rusijai įsiveržus į Ukrainą ir taip jau padidinus maisto ir degalų kainas Europos vartotojams, ekonomistai vis labiau baiminasi, kad nutraukus rusiškų dujų tiekimą euro zona gali nugrimzti į recesiją.