Lapkričio mėnesį Europos darbo rinkos barometro rodiklis siekė 98,5 balo. Palyginti su spaliu, stebimas 0,7 balo kritimas. Tai yra pirmoji neigiama tendencija nuo šių metų kovo – vis dėlto tuomet rodiklis per mėnesį krito net 7 balais iki 93,5, o per pusmetį didelę dalį šio nuosmukio pavyko kompensuoti.
Europos darbo rinkos barometro skalė svyruoja nuo 90 (labai prasta padėtis darbo rinkoje) iki 110 (labai gera padėtis). 100 balų vertė laikoma neutralia: tokiu atveju per artimiausius tris mėnesius nenumatoma nei reikšmingo darbo rinkos augimo, nei nuosmukio.
„Pavasario karantino metu Europos darbo rinka patyrė šoko būseną, tačiau, nors antroji koronaviruso banga ir trukdo rinkos atsigavimui, dar vieno nuosmukio visos Europos mastu tikėtis nereikia“, – paaiškino IAB tyrimų skyriaus vadovas ir projekto iniciatorius Enzo Veberis.
Visos Europos darbo rinkos barometro projekte dalyvaujančios valstybinės užimtumo tarnybos pateikia savo teritorijai būdingus rodiklius. Tokius duomenis teikia 16 tarnybų, įsikūrusių Austrijoje, Bulgarijoje, Kipre, Čekijoje, Danijoje, Belgijos generaliniame direktorate, Belgijoje–Flandrijoje, Vokietijoje, Islandijoje, Lichtenšteine, Lietuvoje, Lenkijoje, Liuksemburge, Maltoje, Portugalijoje ir Belgijoje–Valonijoje.
Priešingai nei pavasarį, rudenį barometro rodikliai kiekvienai šaliai yra neįprastai skirtingi. Tai atspindi nevienodą antrosios COVID-19 bangos poveikį bei skirtingą valstybių vyriausybių atsaką.
„Dabartinį nuosmukį lemia vien tik karantinas, todėl poveikis darbo rinkai gali būti tik trumpalaikis. Horizonte jau matome vakcinas, todėl viliamės, kad greitai Europa vėl „atsidarys“ ir darbo rinka galutinai stabilizuosis“, – pridūrė E. Veberis.
Europos darbo rinkosbarometro duomenis ir daugiau informacijos galite rasti – čia.
