Atvirame laiške, kurį išspausdino keli didieji pirmaujančių euro zonos šalių laikraščiai, ekonomistai pažymi, kad ketvirtadalis eurą naudojančių valstybių valstybių skolos dabar priklauso ECB.
„Kitaip tariant, mes esame sau skolingi 25 proc. savo skolos ir, kad grąžintume šią sumą, turime pinigų rasti kitur: arba skolintis dar kartą „skolos sukūrimui“, o ne tam, kad investuotume, arba didindami mokesčius, arba mažindami išlaidas“, – rašo ekonomistai savo laiške, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP.
Visi šie trys variantai slopins augimą ir sulaikys atsigavimą.
Ekonomistai siūlo, kad ECB nurašytų šias skolas mainais į šalių įsipareigojusias skirti ekvivalentišką sumą perėjimui prie ekologiškų sprendimų ir socialiniams projektams, kurie, ekonomistų teigimu, suformuotų beveik 2,5 trln. eurų dydžio skatinamąjį paketą.
Toks žingsnis „nedelsdamas suteiktų Europos valstybėms priemonių žaliajam atsigavimui, taip pat kompensuotų didelę socialinę, kultūrinę ir ekonominę žalą, kurią mūsų visuomenė patyrė per pražūtingą COVID-19 sukeltą krizę“, – teigia ekonomistai.
Pernai euro zonos ekonomika susitraukė 6,8 proc., o viltys dėl stipraus atsigavimo šiais metais sparčiai blėsta, nes vakcinų platinimas vyksta lėtai, tuo tarpu lengviau užkrečiamos koronaviruso atmainos plinta visame pasaulyje.
Praėjusiais metais aukštas ECB pareigūnas atmetė skolos nurašymo galimybę, sakydamas, kad tai pakenks pasitikėjimui euru.
Ekonomistai teigė, kad teisinių kliūčių šiam žingsniui nėra, veikiau tai yra politinės Europos lyderių valios klausimas – visapusiškai panaudoti pinigų politikos priemones.
Tarp pasirašiusių atvirą laišką yra iškilus ekonomistas Thomas Piketty, išgarsėjęs savo knyga „Kapitalas XXI amžiuje“.
Atvirą laišką paskelbė „Le Monde“ Prancūzijoje, „El Pais“ Ispanijoje, „La Libre Belgique“ Belgijoje, „Der Freitag“ Vokietijoje ir „Avvenire“ Italijoje.
