EIB, didžiausias tarptautinis skolintojas pasaulyje, taip pat pareiškė, kad per ateinantį dešimtmetį planuoja „atrakinti“ 1 trln. eurų kovos su klimato kaita projektams ir ekologiškai tvarioms investicijoms.
„Nustosime finansuoti iškastinio kuro gavybą ir pradėsime ambicingiausią investavimo į klimato apsaugą strategiją iš visų, kurias įgyvendina viešosios finansų institucijos“, – sakoma EIB vadovo Wernerio Hoyerio pranešime.
Naujoji EIB energetikos strategija, kurią banko valdyba patvirtino ketvirtadienį, parengta po to, kai išrinktoji Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pažadėjo dalį banko paversti „Klimato banku“.
Prancūzijos ekonomikos ministras Bruno Le Maire teigė, kad tai yra „neeilinis sprendimas, tapsiantis pirmuoju žingsniu link Europos klimato banko sukūrimo, pasiūlyto Prancūzijos prezidento [Emmanuelio] Macrono“.
Aplinkosaugos aktyvistai nedelsdami pasveikino EIB sprendimą.
„Šiandien priimtas sprendimas yra reikšminga kovos su klimato kaita judėjimo pergalė“, – pažymėjo aplinkosaugos organizacijos „Friends of the Earth Europe“ dalyvis Colinas Roche.
„Galiausiai didžiausias pasaulyje valstybinis bankas sureagavo į visuomenės spaudimą ir pripažino, kad iškastinio kuro gavybos finansavimas turi baigtis – dabar visi kiti valstybiniai ir privatūs bankai turi pasekti šiuo pavyzdžiu“, – pridūrė jis.
Kelios aplinkosaugos grupės kritikavo EIB už tai, kad bankas neskuba nutraukti investicijų į dujų gavybą. 2018 metais bankas skyrė 2,5 mlrd. eurų iškastinio kuro projektams, o didžioji šios sumos dalis buvo skirta dujotiekių projektams.
Už energetiką atsakingas EIB viceprezidentas Andrew McDowellas teigė, kad naujoji politika yra „esminis etapas kovoje su globaliu atšilimu“.
„Šia politika suderiname savo energetikos strategiją su ES politiniais siekiais, ES klimato ir energetikos tikslais, numatytais pasiekti iki 2030 metų, bei Paryžiaus susitarimo reikalavimais“, – kalbėjo A.McDowellas.
EIB teigė, kad būsimas finansavimas atitiks 2015 metų Paryžiaus klimato susitarimą, kuriuo ES prisijungė prie kitų pasaulio šalių, įsipareigojusių apriboti temperatūros kilimą visame pasaulyje iki „gerokai žemiau“ dviejų laipsnių pagal Celsijų ir, jei bus įmanoma, iki pusantro laipsnių viršutinės ribos.
„Likus dviem savaitėms iki Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos Madride, šie sprendimai siunčia svarbų signalą visam pasauliui“, – pareiškė EIB viceprezidentė Emma Navarro.
Bankas perspėjo, kad jei temperatūra viršys Paryžiaus susitarimo tikslus, tai sukels „pražūtingų padarinių“, o „didelės mūsų planetos dalys taps negyvenamomis“.
