Per dešimtmetį Europos Sąjungoje Lietuva pasižymėjo labiausiai – niekur kitur alkoholio suvartojimas neaugo taip sparčiai. Praėjusiais metais alkoholio suvartojimas buvo 3,3 litro didesnis nei 2003–2005 metų vidurkis.
Atgrasyti lietuvius nuo alkoholio valdžia bandė didindama akcizus, taip pat uždraudusi alkoholiu prekiauti degalinėse. Nors dėl didelių akcizų, „Euromonitor International“ teigimu, alkoholio pardavimas 2015 metais krito, suvartojimas vis tiek išliko aukštas.
„Lietuva, kaip ir kaimynės Latvija, Estija, Lenkija, priklauso Šiaurės šalims, kur 90 proc. alaus yra išgeriama namuose, o Graikijoje, Airijoje, Maltoje, Portugalijoje ir Ispanijoje daugiau nei 60 proc. alaus yra išgeriama baruose“, – rašoma Europos Komisijos finansuotame pranešime apie Lietuvos gėrimo kultūrą.
„Viena iš priežasčių, kodėl lietuviai suvartoja tiek daug alkoholio, yra prasta gyventojų psichinė sveikata: žmonės jaučiasi nelaimingi ir jie geria alkoholį, kad pasijaustų geriau. Lietuviai, ypač vyrai, gerdami atsipalaiduoja – jie tiki, kad alkoholis padeda jiems pamiršti rutiną“, – rašoma tyrime.
Lietuvoje alkoholio suvartojimui augant, daugelyje kitų Europos Sąjungos narių jis smunka, skaičiuoja Pasaulio sveikatos organizacija. Nepaisant to, europiečiai vis dar išgeria kone dvigubai daugiau nei kitų žemynų gyventojai, aiškino Mariann Skar, Europos alkoholio politikos aljanso sekretorė.
„Europa turi alkoholio problemą. Ne tik dėl suvartojimo, bet ir jo padaromos žalos. Daug žmonių miršta nuo alkoholio, serga kepenų ciroze, dėl jo nutinka avarijos, sužeidžiami žmonės“, – sakė ji.
Europiečiai, PSO skaičiavimais, pernai išgėrė vidutiniškai 10,3 litro gryno alkoholio, palyginti su 4 Pietryčių Azijos, 6 Afrikos ir 8,2 Amerikos litrais.
