Toks ES transporto komisaras Siimo Kallo sutikimas gautas derantis dėl naujo 50 mlrd. eurų (172,64 mlrd. litų) Europos Sąjungos infrastruktūros tinklų fondo steigimo, pranešė Susisiekimo ministerija.
Ministerijos teigimu, jungtis, kuri būtų finansuojama naujojo fondo lėšomis, sustiprintų Baltijos–Adrijos koridoriaus galimybes ir leistų tolygiau paskirstyti transporto ir logistikos paslaugas pagrindinėse transeuropinio transporto tinklo TEN-T arterijose.
Numatoma, kad „Rail Baltica“ geležinkelio linija priklausys dviem tarptautiniams transporto koridoriams: Baltijos šalys-Adrijos jūros regionas bei Kaunas-Roterdamas.
Anot Susisiekimo ministerijos, derybose į naujojo fondo projektų sąrašą pavyko įtraukti visą Rytų-Vakarų geležinkelių transporto koridoriaus infrastruktūrą – Klaipėdos uostą, svarbiausias pasienio kelių infrastruktūros sekcijas, ypač „Via Baltica“ koridoriuje.
Susisiekimo viceministro Rimvydo Vaštako teigimu, naujasis ES infrastruktūros tinklų fondas Lietuvai suteiks galimybių finansuoti ir kitus stambius transporto projektus. Fondą ketvirtadienį sutarė įkurti ES šalių transporto ministrai, iš pradinio 50 mlrd. eurų fondo biudžeto 2014–2020 metais 31,7 mlrd. eurų (109 mlrd. litų) numatyti transporto sektoriui.
ES šalys iš Europos infrastruktūros tinklų fondo gaus parama, kuri sieks nuo 10 iki 85 proc. viso projekto vertės. Galutinis šio fondo biudžetas, kuris pagal pradinį Europos Komisijos pasiūlymą siekia 50 mlrd. eurų, priklausys nuo derybų dėl naujo finansinio laikotarpio 2014–2020 metais.
„Rail Baltica“ yra viena iš strateginių Baltijos šalių transporto jungčių, pagal naujausius planus tikimasi, kad europinė vėžė nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Kauno turės būti nutiesta iki 2013 metų pabaigos.
Bendras „Rail Baltica“ trasos ilgis Lietuvoje – 335 kilometrų, geležinkelis sujungtų Lenkiją, Baltijos šalis ir Suomiją. Numatoma bendra projekto vertė Lietuvoje – apie 1,9 mlrd. litų, o atkarpos nuo Lenkijos sienos iki Kauno – apie 850 mln. litų.
