„Tai nėra skubus klausimas“, – Vokietijos kanclerė Angela Merkel, pajėgiausios Europos Sąjungos ekonomikos lyderė, pareiškė atsakydama į klausimą dėl Graikijos skolų, kurios sudaro 180 proc. bendrojo vidus produkto.
Graikijos finansinio gelbėjimo programos išvarginta Vokietija itin vengė kalbėti apie Atėnų skolas, o po viršūnių susitikimo A.Merkel sakė, kad šis klausimas „nebuvo atvertas debatams“, nors daugelis ekonomistų įsitikinę, kad ta skolų našta yra nepakeliama ir kad šios temos nepavyks apeiti.
Vyriausybės vadovas Aleksis Cipras pirmadienį dar kartą pareiškė, kad Graikija nusipelnė pakeliamos skolų naštos ir kad ši sąlyga turėtų būti įtraukta į bet kokią sutartį.
Pirmadienį surengtame viršūnių susitikime euro zonos lyderiai tikėjosi pagaliau rasti išeitį, kurią būtų galima galutinai priimti vėliau šią savaitę ir kuri apsaugotų Atėnus nuo bankroto bei tikėtino pasitraukimo iš euro zonos.
Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris, pagrindinis šių derybų tarpininkas, sakė, kad šis susitikimas „nebuvo tinkamas laikas diskutuoti“ apie opų skolų klausimą.
Prancūzija taip pat nebuvo linkusi kelti šios temos – bent jau viešai, susirūpinusi dėl Berlyne galinčio kilti triukšmo, kuris sukeltų pavojų bet kokiam susitarimui su Atėnais.
„Grąžinimo terminų pratęsimas arba skolos restruktūrizavimas – visa tai gali būti tik antroje stadijoje“, – žurnalistams sakė Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as.