„Jungtinis trijų Europos priežiūros institucijų perspėjimas – aliarmo signalas ir investuotojams, ir rinkoms, ypač dėl kainų burbulo požymių. Anksčiau ar vėliau finansiniai burbulai sprogsta ir priklausomai nuo sprogimo masto investuotojai praranda dalį ar net visus pinigus. Pastaruoju metu lėšų praradimo tikimybę didina ir stambios kriptovaliutų vagystės. Perspėjimų nepaisę ir pinigus praradę investuotojai galėtų kaltinti tik save, nes ši rinka nereguliuojama, todėl ir pasiskųsti nebūtų kam“, – sako Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis.
Lietuvos bankas poziciją dėl virtualiųjų valiutų ir pirminio virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (ICO) paskelbė praėjusių metų spalio pradžioje, įvardydamas esmines rizikas, o rinkos dalyviams, planuojantiems siūlyti su virtualiosiomis valiutomis susijusias paslaugas, nurodyta griežtai jas atriboti nuo tradicinių finansinių produktų.
Europos priežiūros institucijos įspėjo, kad virtualiosios valiutos yra itin rizikingi ir spekuliatyvus produktai, turintys aiškių kainų burbulo požymių, – investuotojams tai reiškia didelę riziką prarasti bent dalį investicijų. Kaip pavyzdį, jos pateikia bitkoino kurso svyravimus – 2017 m. sausio mėn. vienas bitkoinas kainavo 1 tūkst. Eur, tų pačių metų gruodžio mėn. – jau 16 tūkst. Eur, šių metų vasarį nukrito iki 5 tūkst. Eur., o dabar kaina yra apie 7 tūkst. Eur už bitkoiną.
Viena didžiausių problemų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis, yra vartotojų apsauga. Prekyba šiomis valiutomis vyksta internete ir dėl decentralizuoto veikimo yra išskaidyta po visą pasaulį. Identifikuoti produktų kūrėjus, pardavėjus ir kitus susijusius asmenis itin sudėtinga, kaip ir pritaikyti jiems įprastus teisės aktų reikalavimus. Dėl to virtualiosioms valiutoms netaikoma tokia vartotojų apsauga, kaip, pavyzdžiui, indėlių ir investicijų draudimas. Tad nesėkmės atveju tokias investicijas paprasčiausiai tektų nurašyti į nuostolius.
Prekyba dauguma virtualiųjų valiutų vyksta per keityklas. Kai kurios jų susidurdavo su problemomis, dėl kurių investuotojai negalėdavo nei pirkti, nei parduoti turimų virtualiųjų valiutų. Atsižvelgiant į pastarųjų kurso svyravimus, tai galėjo lemti nemažus investuotojų nuostolius. Be to, neretai investuotojai susiduria su problema, kai nori išsigryninti virtualiąsias valiutas, o šių metų pradžioje buvo užfiksuota rekordinė vagystė – Japonijoje iš virtualiosios keityklos pavogta virtualiųjų valiutų, kurių vertė siekė apie 0,5 mlrd. Eur.
