Lošė ilgai ir daug
Europos prokuratūros deleguotasis prokuroras D.Karčinskas nurodė, kad vienas iš „BaltCap“ investicinio fondo partnerių pasisavino ne mažiau kaip 27 mln. eurų dydžio turtą. Tiksli praloštų pinigų suma yra nustatinėjama, tačiau tai daugiau nei 20 mln. eurų, teigė jis.
Po Š.Stepukonio sulaikymo per praėjusią savaitę buvo atlikta ne mažiau kaip 15 kratų tiek Lietuvoje, tiek Estijoje. Tarp jų – kratos dviejuose „Olympic Casino“ objektuose tiek vienoje, tiek kitoje šalyje. Dalis kratų buvo atliktos tose įmonėse, kurias, kaip „BaltCap infrastructure fund“ partneris, kontroliavo Š.Stepukonis.
„Preliminariais duomenimis, didžioji pasisavinto turto suma buvo pralošta tiek Lietuvoje, tiek Estijoje veikiančiose lošimo bendrovėse“, – nurodė D.Karčinskas.
Pareigūnai atskleidė, kad Š.Stepukonis lošė ilgai ir didelėmis sumomis. Anot pareigūnų, jis lošė daugiau nei penkerius metus, kone kasdien, statė įvairias sumas.
Atsirado pakankamai greitai
Jis pridūrė, kad pareiškus įtarimus Š.Stepukoniui, jo vieta buvo nežinoma. Š.Stepukonis buvo sulaikytas Lietuvoje vasario 10 dieną, o vasario 12 d. teismas leido suimti jį dviem savaitėms – iki vasario 24 d.
FNTT direktorius Rolandas Kiškis žurnalistams sakė, kad nuo to laiko, kai ikiteisminis tyrimas buvo perduotas FNTT, vyko intensyvus bendravimas su pačiu Š.Stepukoniu.
„Šalia to vyko neviešo ir viešo pobūdžio veiksmai, derinant veiksmus su prokuroru, buvo nutarta pasistengti ir tai mums pavyko, kad taikiuoju bendradarbiavimo būdu Š.Stepukonis būtų sulaikytas ir suimtas iškart tarnybos patalpose“, – atskleidė R.Kiškis.
Anot jo, Š.Stepukonis nuo jo paieškos paskelbimo Lietuvoje atsirado „per pakankamai trumpą“ laiką.
Tarnybos vadovas neatskleidė, kurioje šalyje iki atvykimo į Lietuvą buvo Š.Stepukonis, tačiau nurodė, kad bendradarbiavo ir su ukrainiečių pareigūnais. Visgi žinių, kad Š.Stepukonis galėjo būti Ukrainoje, nei FNTT, nei Europos prokuratūros atstovai oficialiai nepatvirtino.
Paklaustas apie Š.Stepukonio poziciją, jis nurodė, kad įtariamasis savo kaltę pripažįsta iš dalies.
„Kaltės pilnai neneigia, tačiau duodamas parodymus jis pateikia savo įvykių versiją“, – teigė D.Karčinskas.
Dalį pinigų galėjo pervesti į Vengrijoje veikiančią platformą
Š.Stepukonio galimai pasisavinti pinigai buvo pervedami ne tik per „Paysera“, o per daugiau įmonių, patvirtino jis. Teisėsauga taip pat aiškinasi, ar buvusio galimai pasisavintos lėšos galėjo būti nukreiptos į Vengrijos vertybinių popierių (VP) prekybos platformą „Interactive Brokers Central Europe“.
„Rengiami duomenys, analizuojamos banko sąskaitos, ar nebuvo pinigai nukreipti į vertybinių popierių biržą, ar šioje situacijoje taip pat dalyvavo brokerių bendrovė, kurią jūs minėjote („Interactive Brokers“ – BNS). Tie duomenys ikiteisminio tyrimo metu yra žinomi, tokia bendrovė yra žinoma, tačiau užbėgti įvykiams už akių ir daryti kažkokias galutines išvadas, šiandien dar nėra laikas“, – pirmadienį sakė D. Karčinskas.
Pasak Lietuvos banko atstovo Vaido Cibo, „Interactive Brokers“ registruota Vengrijoje – Lietuvos centrinis bankas nėra atsakingas už jos priežiūrą. o teigimu, Lietuvoje „Interactive Brokers“ neturėjo filialo, taip pat jai nebuvo suteikta jokia veiklos licencija.
Įtarimai oficialiai kol kas pareikšti vienam asmeniui – Š.Stepukoniui.
Lietuvos bankas: matome Š.Stepukonio ir įvairių asmenų sąsajas
Lietuvos banko atstovas Vaidas Cibas teigė, kad Lietuvos bankas šių metų vasarį „Payseros“ paprašė informacijos apie Š.Stepukonio sąskaitas, kad jas išanalizuotų ir įvertintų „Payseros“ veiksmus šių sąskaitų atžvilgiu.
„Š.Stepukonio sąskaitos analizė atlikta. Savo išvadomis mes jau pasidalinome su FNTT, praeitą savaitę išsiuntėme oficialius raštus. „Paysera“ informuota apie mūsų atliktą analizę. FNTT savo pastebėjimus ir išvadas pristatėme ir žodžiu, susitikimo metu“, – patvirtino V.Cibas.
Anot jo, Lietuvos bankas parengė ir Š.Stepukonio sąskaitos operacijos srautų vizualizaciją.
„Ji aiškiai parodo pinigų srautus ir sąsajas tarp Š.Stepukonio ir įvairių asmenų“, – teigė V.Cibas. Lietuvos banko atstovas daugiau detalių neatskleidė, tik patvirtino, kad tai – tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys.
Trims investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo įmonėms buvusiam jo partneriui Š.Stepukoniui bei vertybinių popierių prekybos platformai „Interactive Brokers“ pateikus naujas 5,48 mln. eurų dydžio pretenzijas, teismas areštavo Š. Stepukonio turtą, penktadienį paskelbė portalas „Verslo žinios“.
BNS primena, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas pirmadienį leido suimti Š. Stepukonį dviem savaitėms. Jo atžvilgiu atliekami du ikiteisminiai tyrimai. Viename jų jis pripažintas įtariamuoju dėl neteisėto daugiau nei 27 mln. eurų pasisavinimo iš fondo įmonių, kitas, dar 2022 metais nutrauktas ir praėjusią savaitę atnaujintas ikiteisminis tyrimas susijęs su 3,9 mln. eurų pervedimu Š. Stepukoniui iš vienos Lenkijos įmonės už neva akcijų pardavimą.
Šiuo metu sprendžiama, ar šiuos tyrimus sujungti. Abu juos atlieka FNTT, o kontroliuoja Europos prokuratūra.
Bent dalį pasisavintų pinigų Š. Stepukonis, spėjama, pralošė internetiniame kazino Lietuvoje ir Estijoje. Teigiama, kad didžioji dalis galėjo būti pralošta būtent Estijoje.
Teisėsaugos pareigūnai kol kas neatskleidžia, kokią tiksliai sumą pralošė Š. Stepukonis, ir ar dalį pasisavintų pinigų jis tebeturi.
