Joje praėjusių metų pabaigoje dalyvavo beveik 5000 šeimų iš 13 Europos valstybių: Airijos, Danijos, Ispanijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Lietuvos, Norvegijos, Prancūzijos, Rumunijos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos.
Svarbiausi pinigų įgūdžiai
49 proc. apklaustų šeimų mano, kad vaikai pirmųjų piniginių įgūdžių turėtų išmokti būdami 6–10 metų. Šiame kontekste labiausiai išsiskyrė prancūzų šeimos, kur 51 proc. apklaustųjų teigė, kad finansinis švietimas šeimoje turėtų prasidėti tik vaikui sulaukus 11–15 metų, 10 proc. šį procesą pavėlintų net iki 16–18 metų amžiaus. Tarp visų apklaustųjų tokios nuomonės laikėsi tik 4 proc. tėvų.
„Kaip šeimos tvarko savo finansus ir kaip tėvai moko vaikus apie pinigus, yra labai individualu, daug žmonių apie tai atvirai nekalba. Kuo atviriau diskutuosime, kaip priimame finansinius sprendimus, tuo daugiau sveikų įpročių gali įgyti mūsų vaikai. Džiaugiamės matydami, kad dauguma Europos tėvų nori, kad jų vaikai pradėtų mokytis ir suprasti pinigus nuo labai mažo amžiaus, jau nuo 6 metų“, – teigia Tara Massoudi, „Revolut Junior“ produkto vadovė.
Apklausos rezultatai atskleidė, kad taupymas, biudžeto sudarymas ir saugus apsipirkimas internetu yra svarbiausi pinigų įgūdžiai, kurių turėtų išmokti vaikai. Apklausoje dalyvavusios lietuvių šeimos daugiausia dėmesio skiria tapymo ir biudžeto planavimo įgūdžiams (po 77 proc.) trečioje vietoje – saugus apsipirkimas internetu, jam prioritetą teikė 51 proc. šeimų.
Vis dar renkasi grynuosius
Apklausos duomenimis, grynuosius pinigus kišenpinigiams daugiausia naudoja Ispanijos ir Vokietijos šeimos, kur grynųjų gauna po du trečdalius vaikų, Lietuvoje grynuosius renkasi kiek daugiau nei pusė apklaustų šeimų, o Šiaurės šalyse, grynuosius kišenpinigiams gauna tik 42 proc. vaikų.
„Gaila, kad dauguma tėvų vis dar nusprendžia duoti savo vaikams grynųjų, o tai nesuteikia tėvams jokios kontrolės ir įžvalgų apie tai, kur jų vaikai išleidžia pinigus. Pasaulis juda link gyvenimo be grynųjų pinigų, o pandemija dar labiau paspartino skaitmeninių mokėjimų tendencijas. Skaitmeninės priemonės padeda vaikams prisitaikyti prie šių permainų, o tėvams daug daugiau suprasti apie vaikų finansinę elgseną“, – teigia T.Massoudi.
Geriausias laikas pirmajai mokėjimo kortelei
Daugumoje Europos šalių tėvai mano, kad pirmąją mokėjimo kortelę jų vaikai turėtų gauti 11–14 metų amžiaus. Pusė apklaustų šeimų mano, kad šiame amžiuje vaikai jau pasiruošę pradėti
atsiskaityti mokėjimo kortele. Tiesa, net 45 proc. apklaustų skandinavų ir lietuvių šeimų mano, kad pirmąją mokėjimo kortelę vaikai turėtų gauti jiems sukanka 7–10 metų. O štai Vakarų Europos šeimų požiūris į tai kur kas konservatyvesnis, net 34 proc. prancūzų ir 36 proc. ispanų tėvų mano, kad pirmąją mokėjimo kortelę vaikai turėtų gauti tik sulaukę 15 metų.
Didžiausi kišenpinigiai – Šiaurės Europoje
„Revolut Junior“ duomenys rodo, kiek dauguma Europos tėvų savo vaikams skiria savaitinių kišenpinigių: mažiau nei 10 eurų 7–10 metų vaikams, 10–20 eurų 11–14 metų vaikams, 10–50 eurų 15–17 metų vaikams. Daugiausia apklausoje dalyvavusių lietuvių šeimų nurodė 7–14 metų vaikų asmeninėms išlaidoms per savaitę skiriančios 10–20 eurų, vyresniems – 20–50 eurų.
Tačiau kišenpinigiai vaikams labai skiriasi, jei pažvelgsime į skirtingus Europos regionus. Štai Šiaurės šalyse ketvirtadalis tėvų savo penkiolikmečiams skiria 50–100 eurų per savaitę, o net trečdalis vokiečių šeimų asmeninėms paauglio savaitės išlaidoms teskiria 10–20 eurų.
