Tokias tendencijas atskleidžia naujausia, Švedijos kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ 2024 m. Europos mokėjimų ataskaita. Tai yra žinutė, kad net ir nepaisant ekonomikos atsigavimo ženklų, kuriuos išskiria ekonomistai, verslams ir toliau reikės aktyviai ieškoti būdų, kaip išlaikyti savo likvidumą.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) dar prieš vasarą prognozavo, kad 2024 m. BVP augimo prognozė Euro zonai sieks beveik 1 proc. Tuo tarpu Lietuvoje ekonomistai šiemet prognozuoja kiek didesnį nei 2 proc. BVP augimą.
„Vis tik, net ir nepaisant nedidelio ekonomikos atsigavimo ženklų, net 55 proc. skirtingų Europos šalių verslo subjektų, kurie buvo įtraukti į Europos mokėjimų ataskaitą pripažino, jog už sąskaitas moka vėliau, nei jie patys norėtų gauti mokėjimus iš savo klientų.
Remiantis įvairiais, pastarųjų metų šaltiniais, verslų vėlavimas apmokėti sąskaitas labai aktualus ir Lietuvoje, kur vidutinis sąskaitų apmokėjimo vėlavimas verslo sektoriuje per pastaruosius metus siekė apie 15-20 dienų, priklausomai nuo verslo atstovaujamo sektoriaus“, – teigia „Finpro” bendraįkūrėjas ir vadovas Dainius Vaičikonis.
D.Vaičikonis priduria, kad tokie duomenys – tai akivaizdus įrodymas, kad sąskaitų apmokėjimo vėlavimas ir toliau išlieka be galo svarbiu iššūkiu, kurį verslai turi spręsti siekdami užtikrinti savo ilgalaikį gyvybingumą.
Jeigu didesnės įmonės gali remtis turimais resursais, tai, tikėtina, kad ši situacija ir toliau bus be galo sudėtinga smulkiam ir vidutiniam verslui bei jo galimybėms palaikyti likvidumą ir tvarų augimą.
Įmonės siekia sėkmingiau valdyti piniginius srautus
Įdomu tai, kad beveik trys iš keturių (72 proc.) Europos įmonių, kurios dalyvavo Europos mokėjimų ataskaitai skirtame tyrime teigė, kad nepaisant sunkumų, likvidumo ir pinigų srautų stiprinimas yra strateginis prioritetas jų įmonei, o keturios iš dešimties įmonių teigė bandysiančios ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių, mat nevaldant piniginių srautų, jos mato realią įmonės likvidavimo grėsmę.
„Tai, kad alternatyvos ne tik ieškomos, tačiau jomis metai po metų vis aktyviau naudojamasi puikiai atskleidžia visoje Europoje stabiliai auganti faktoringo, sąskaitų finansavimo, rinka.
Remiantis ES faktoringo ir komercinio finansavimo pramonės federacijos (EUF) duomenimis, bendra faktoringo ir komercinio finansavimo pramonės apyvarta Europoje 2023 m. siekė 2 trilijonus 44 milijardus eurų ir, palyginimui, per metus išaugo maždaug milijardu, o per dešimtmetį išaugo maždaug trilijonu eurų“, – tvirtina Dainius Vaičikonis.
Pasak eksperto, Lietuvoje bendra faktoringo apyvarta, EUF duomenimis, sudarė kiek daugiau nei 5 mlrd. eurų ir šiuo rodikliu pastebimai lenkė kitas Baltijos šalis – tiek Latviją, tiek Estiją. Didžiausia faktoringo apyvarta fiksuota tokiose šalyse kaip Prancūzija (daugiau nei 400 mlrd. eur), Vokietija (daugiau nei 300 mlrd. eur), Jungtinė Karalystė (daugiau nei 300 mlrd. eur).
