Tai pirmasis tokio lygio žinių ir inovacijų vadybai skirtas renginys Baltijos šalyse. Europos žinių valdymo konferencijos buvo surengtos Oksfordo universitete, Šv. Trejybės koledže Dubline, viename iš seniausių Europoje Paduvos universitete (Italija) ir kituose inovacijų centruose.
Konferencijoje dalyvavo buvęs IBM Žinių valdymo instituto vadovas,
 |
| KTU nuotr./Davidas Smowdenas |
kompleksiškumo teorijos autorius prof. Davidas Snowdenas. Ši teorija pasaulyje sėkmingai taikoma ir verslo modelių kūrimui, ir ligų diagnostikai, ir kovai su terorizmu. Jis įvardija Lietuvą ir Baltijos regioną kaip vieną iš potencialiausių inovacijų panaudojimo šalių. Europos Sąjungos daugiakultūriškumą D.Snowden laiko ekonomikos varikliu ir perspėja Europos Sąjungos vadovus jokiu būdu nesekti JAV, kaip pernelyg autoritarinės valstybės, pavyzdžiu, o išlaikyti savo tapatybę. (Plačiau – rytdienos interviu).
Vienas iš pasaulio ekonomikos forumo („World Economic Forum“, WEF) pripažinto aukščiausio lygio inovacijų ekonomikos ir vadybos ekspertų, knygų – bestselerių inovacijų vadybos temomis autorius prof. Somoudip Sarkaras pateikė pavyzdžius, kad verslumas, lyderystė ir inovatyvumas yra lemiami ne genų, o kultūrinės aplinkos ir skatina vyriausybes bei verslo organizacijas daugiau dėmesio skirti inovacijų plėtrai, žinių valdymui. (Plačiau – rytdienos interviu).
Pažangiausios pasaulio kompanijos, taip pat ir Silicio slėnyje įsikūrusios bendrovės bei verslo startuoliai mažiausiai 20 proc. savo laiko skiria kūrybinėms sesijoms
Dauguma pagrindinių kalbėtojų teigia, kad inovacijų valdymas, aukštą pridėtinę vertę kuriančių specialistų pritraukimas ir efektyvus jų žinių panaudojimas versle vis dar nepakankamai vertinamas ir Lietuvos, ir Europos tradicinio verslo kultūroje. Nustatyta, kad pažangiausios pasaulio kompanijos, taip pat ir Silicio slėnyje įsikūrusios bendrovės bei verslo startuoliai mažiausiai 20 proc. savo laiko skiria kūrybinėms sesijoms, žinių organizacijos viduje pasidalijimui siekdami išvengti „sumanių žmonių – nesumanių organizacijų“ paradokso (taip vadinama situacija, kuomet atskiro organizacijos specialisto žinių lygis yra aukštas, tačiau bendras organizacijos žinių lygis dėl nepakankamo žinių ir inovacijų valdymo lygio – menkas).
 |
| KTU nuotr./Monika Petraitė |
Viena iš renginio organizatorių Kauno technologijos universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanė prof. Monika Petraitė teigia: „Šiuo metu pasaulio ekonomika, kurios dalimi esame, išgyvena lūžio tašką. Skirtumas tarp pirmaujančių ir mažiau išsivysčiusių šalių tampa ne BVP rodikliai, o gebėjimas kurti ir valdyti žinias, technologijas. Nuo šių gebėjimų tiesiogiai priklausys ir Europos Sąjungos Strategijos 2020 tikslų pasiekimas“.
