„Lietuvos ir Turkijos ekonominis bendradarbiavimas turi potencialą plėstis, tai rodo ir augantys šalių prekybos rodikliai. Dar glaudesnis Lietuvos ir Turkijos bendradarbiavimas prekybos, investicijų, transporto ir turizmo srityse atvertų naujas palankesnes galimybes ne tik verslo, bet ir valstybių ekonomikos plėtrai. Vienas iš būdų skatinti glaudesnius Lietuvos ir Turkijos ekonominius santykius – ryšių tarp verslininkų užmezgimas. Šiuo tikslu yra ypač naudingas Lietuvos ir Turkijos verslo forumas“, – sako ūkio ministras E. Gustas.
Pagrindinis Stambule vykstančio verslo forumo tikslas – suintensyvinti dvišalę prekybą, rasti potencialių partnerių ir užmegzti naujų verslo ryšių su Turkijos įmonėmis.
Pagrindinis Stambule vykstančio verslo forumo tikslas – suintensyvinti dvišalę prekybą, rasti potencialių partnerių ir užmegzti naujų verslo ryšių su Turkijos įmonėmis. Per forumą vyks dvišaliai Lietuvos ir Turkijos verslininkų susitikimai, VšĮ „Versli Lietuva“ pristatys Lietuvos verslo aplinką, laisvąsias ekonomines zonas, pagrindinius ekonominius sektorius, prekybą su Lietuvos įmonėmis ir kitas verslo galimybes. Stambule bus pristatytos ir Lietuvos galimybės tapti geležinkelių transporto keliu Turkijos kroviniams gabenti į Europos šalis, taip pat bus pristatyta Lietuvos aukštųjų technologijų – lazerių ir gyvybės mokslų, pramonės, verslo ir investicinė aplinka.
Tiek Lietuva, tiek Turkija skiria daug dėmesio moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Abi šalys dalyvauja daugiau nei 70 bendradarbiavimo projektų, susijusių su Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų programomis, tokiomis kaip „7-oji bendroji programa“, „Eurostars“, „Horizontas 2020“. Lietuvos ir Turkijos bendradarbiavimas vystomas biotechnologijų, sveikatos, mokslo, nanotechnologijų srityse. Lietuva suinteresuota, kad stiprėtų dvišalis bendradarbiavimas, įgyvendinant programos „Horizontas 2020“ projektus, kurie vykdomi informacinių ir ryšių technologijų, sveikatos, nanotechnologijų, biotechnologijų, kosmoso technologijų, fotonikos, energetikos ir kitose srityse.
Per darbo vizitą E. Gustas pasirašys Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir Turkijos Respublikos ekonomikos ministerijos deklaraciją, kuria bus įkurta bendra Lietuvos ir Turkijos prekybos komisija. Ši komisija užtikrins ilgalaikį dvišalį abiejų valstybių verslo atstovų bendradarbiavimą ir ieškos naujų bendradarbiavimo galimybių. Komisijos darbo pagrindas bus nuolatinės konsultacijos, jos veikloje dalyvaus Lietuvos ir Turkijos valstybės institucijų ir verslo asociacijų atstovai.
Per darbo vizitą E. Gustas pasirašys Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir Turkijos Respublikos ekonomikos ministerijos deklaraciją, kuria bus įkurta bendra Lietuvos ir Turkijos prekybos komisija.
Per susitikimus su Turkijos ministrais aptariamos bendradarbiavimo plėtros galimybės prekybos, investicijų, turizmo ir kitose šalims aktualiose srityse, pristatoma Lietuvos verslo aplinka.
2013 metais daugiausia į Turkiją buvo eksportuota šių lietuviškos kilmės prekių: geležies ir plieno metalo laužo (47,2 proc.), tabako ir jo pakaitalų (27,8 proc.) ir trąšų (6 proc.), o iš Turkijos importuota megztų ir nertų medžiagų (12,2 proc.), autotransporto priemonių (9,9 proc.) ir specialiųjų audinių (7,1 proc.).2013 metais Lietuvos ir Turkijos prekybos apyvarta buvo 838 mln. litų. Lietuvos eksportas į Turkiją sudarė 439,2 mln. litų, o importas – 404,7 mln. litų. Prekių reeksportas į Turkijos rinką 2013 metais, palyginti su 2012 metais, augo net 29,2 procento. 2013 metais Turkija buvo 22 pagal dydį Lietuvos eksporto ir 24 pagal dydį Lietuvos importo rinka.
Turkijos sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje šių metų antrojo ketvirčio pabaigoje buvo lygios 0,57 mln. litų. Didžioji dalis investicijų – privataus nekilnojamojo turto įsigijimas ir pardavimas. Turkija užėmė 33-ią vietą pagal tiesioginių Lietuvos investicijų užsienyje dydį. Lietuvos įmonės daugiausia Turkijoje investavo didmeninės ir mažmeninės prekybos ir profesinės, mokslinės ir techninės veiklos srityse.
