Prancūzai akcentuoja virtuvę – jų paviljonas pasiekiamas per nedidelį sodą, kur auga vynuogės, pipirai, prieskoninės žolės ir pan. Pats paviljonas – paprastas, tačiau jaukus: ant lubų kabo įvairūs virtuvės rakandai, vyno buteliai, prieskoniai, žuvys. Prie išėjimo galima paskanauti ir prancūziškų bandelių (visi skanėstai parodoje kainuoja papildomai).
Už Prancūzijos paviljono radau ir pirmąjį gazuoto vandens aparatą – jų už stendų slepiasi daug, mokėti už paprastą ar gazuotą geriamą vandenį nereikia, tik būtina sava tara.
Tačiau Europa kukli galbūt atrodo tik europiečiui, kuriam viskas puikiai pažįstama, kurį nustebinti sunku, ir kuris verčiau traukia prie egzotinių šalių, tokių kaip Omanas, Kataras, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kuveitas, paviljonų (tinkamesnis žodis būtų „rūmai“).
Paprasta, bet nenuobodu
Retas daugiau dėmesio sulaukiantis stendas neturi paruošęs lankytojams pramogų. Štai Kuveitas prisistato kaip dykumos šalis, kur vanduo yra stebuklas.
Pirmiausia prie paviljono yra parodomas vandens šokis – tik jam pasibaigus galima eiti toliau. O toliau – didelė salė, kur grindys imituoja dykumos smėlį, o lubos – dangų. Joje lankytojai stebi, kaip kaupiasi debesys, užriaumoja griaustinis, sublyksi žaibas ir prapliumpa lietus. Ištiesi ranką į priekį ir pajunti, kad iš tiesų lyja. Tolimesnėse salėse – pasakojimas apie Kuveito išmonę panaudojant vandenį, taip pat šalies kultūrą ir pan.
Malaizija savo kelių aukštų paviljoną pavertė į atogrąžų mišką – priėjęs prie medžio randi nedidelę akiai skirtą skylutę, priglaudi ją ir matai, kaip medžio viduje rutuliojasi nedidelis pasakojimas apie tam tikrą augalą.
