Žodis „halal“ yra kilęs iš arabų kalbos. Jis reiškia – leistinas, leidžiamas, priimtinas, patvirtintas. Tokiu užrašu paženklinti produktai, pagaminti laikantis islamo religijos reikalavimų. Dažniausiai tai maisto produktai – mėsa (vištiena, kalakutiena, jautiena), makaronai, pieno produktai, saldumynai, miltai, kosmetika, farmacija.
„Mėsa laikoma griežčiausiai islamo religijos reglamentuojamu maisto produktu, o Azijos, Artimųjų Rytų ir Europos šalių musulmonų sąmoningumas, ieškant autentiškos chalalinės mėsos, yra didžiausias, palyginti su kitais chalaliniais produktais“, – „Halal training course“ renginyje sakė Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro-muftiato valdybos pirmininkas muftijus Romas Jakubauskas.
Australija, Brazilija, Indija, JAV, Prancūzija, Naujoji Zelandija – tai yra pagrindinės pasaulio chalalinės mėsos gamintojos ir eksportuotojos.
„Musulmonų pasaulyje yra 1,8 mlrd. – tai yra penktadalis visų žmonių pasaulyje. Tai didžiulė rinka, kuri tikrai reikalauja daug produktų. Dažniausiai musulmoniškos šalys nėra produktų gamintojos, o žaliavų tiekėjos“, – kalbėjo jis.
Musulmonų pasaulyje yra 1,8 mlrd. – tai yra penktadalis visų žmonių pasaulyje. Tai didžiulė rinka, kuri tikrai reikalauja daug produktų, – sakė R.Jakubauskas.
Lietuva beveik viską eksportuoja
Lietuvoje yra apie 40 sertifikuotų chalalinius produktus gaminančių įmonių, kurios beveik viską eksportuoja. Mat Lietuvoje musulmonų gyvena vos apie 3 tūkst.
„Vidinė chalalinio maisto rinka Lietuvoje tikrai nėra didelė, nes nėra didelio poreikio. (...) Didžioji dalis sertifikuojamų chalalinių produktų yra eksportuojami, tačiau neturime tikslių duomenų iš gamintojų, tad negalime teigti, kad visa chalalinė produkcija yra eksportuojama. Pavyzdžiui, Lietuvos prekybos centruose galima įsigyti chalalinės paukštienos.
2015 m., kai buvo priimtas įstatymas dėl ritualinio chalalinio ir košerinio skerdimo, palyginti su visu Lietuvos eksportu, chalalinis eksportas, „Halal Control Lithuania“ duomenimis, buvo apie 1–2 proc. Per 3–4 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo chalalinių produktų eksportas žymiai išaugo ir sudaro iki 20–30 proc. nuo bendros eksportuojamos produkcijos Lietuvoje“, – 15min sakė įmonės „Halal Control Lithuania“ generalinis direktorius Farruhas Azimovas.
Pateikti duomenys apie chalalinių produktų eksportą nėra visiškai tikslūs. Vargu ar bendras chalalinių produktų eksportas sudaro iki 20–30 proc. bendros eksportuojamos produkcijos Lietuvoje. Pavyzdžiui, remiantis „Versli Lietuva“ duomenimis, 2017 m. maisto ir gėrimų pramonė apskritai sudarė vos 14 proc. viso šalies eksporto. Konkrečios statistikos apie chalalinių produktų eksportą „Versli Lietuva“ tikino neturinti.
Daugiausia Lietuvoje pagamintų chalalinių produktų eksportuojama į ES šalis, Vidurio Aziją.
Vidinė chalalinių produktų rinka Lietuvoje tikrai nėra didelė, nes nėra didelio poreikio, – teigė F.Azimovas.
Chalalinis skerdimas ir sertifikatai
Remiantis Koranu, chalalinėje mėsoje (kaip ir kituose maisto, farmacijos, kosmetikos produktuose) neturi būti jokių žmogaus organizmui kenksmingų medžiagų. Pavyzdžiui, mėsa turi būti pagaminta iš chalalinių rūšių gyvūnų (galvijų, avių, ožkų), kurie auginami natūraliu būdu.
Gyvūnai turi būti paskersti pagal šariato principus. Tai reiškia, skerdimą atlikti turi sveikas musulmonas, skerdimo pradžioje reikia sukalbėti specialią maldą, naudoti aštrų peilį, tiksliai ir greitai perpjauti pagrindines kraujagysles (kaklo venas) ir pilnai nuleisti kraują po skerdimo.
Lietuvoje šias paslaugas teikia vienintelė įmonė „Retailas“, kurioje dirba 12–15 sertifikuotų skerdėjų. Tarp jų ir lietuviai, ir pabėgėlių statusą turintys asmenys.
Tokioms įmonėms kaip ši, gaminančioms chalalinę produkciją Lietuvoje, sertifikatą išduoda „Halal Control Lithuania“.
F.Azimovas pasakojo, kad dažniausiai verslininkai susiduria su dviem problemomis, kurios pakiša koją sertifikatams gauti.
„Pavyzdžiui, kai gamyboje yra daug kiaulienos ir nėra atskiros gaminimo linijos, yra labai didelė kryžminio užteršimo rizika. Mes negalime garantuoti, kad nebus kryžminio užteršimo, todėl tokioms įmonėms atsisakome išduoti sertifikatą.
Antras sunkumas yra tas, kad, pavyzdžiui, įmonės sertifikuoja produktą, kuris turi labai daug ingredientų ir šiems irgi yra reikalingi chalalio sertifikatai. Įmonės nesugeba jų gauti labai ilgą laiką – vieną įmonę sertifikavome 6 mėn.“, – pasakojo pašnekovas.
Chalalinės prekės ne tik musulmonams
Nors Lietuvoje gaminama chalalinė buitinė chemija, miltai, saldumynai, makaronai, džiūvėsiai, paukštiena, jautiena, mielės, sausi pusryčiai, košės, picos, pieno milteliai, greito paruošimo sriubos ir kiti produktai, mūsų šalies parduotuvių lentynose rasime vos kelis – makaronus ir vištieną.
F.Azimovas sako, kad chalalinių produktų paklausai Lietuvoje įtaką daro visuomenės neišmanymas apie tokius produktus ir įsitikinimai, kad tik musulmonai juos gali vartoti.
„Žmonės nežino. Kai pradeda domėtis, kas yra chalalis, kokia yra nauda žmogui, pradeda rinktis chalalinius produktus. Chalalio esmė, kad nebūtų žalos žmogaus sveikatai, jo organizmui. Mums, musulmonams, tai yra ženklas. Pamatę produktą, pažymėtą „halal“ ženklu, suprantame, kad jame nebus jokių draudžiamų, kenksmingų, nešvarių priedų ir mes jį galime vartoti. (...) Viena moteris pajuokavo, kad jei nuolatos valgys chalalinę produkciją, taps musulmone“, – juokėsi pašnekovas.
Musulmonams yra labai svarbus būtent chalalinis skerdimas, nes jo metu gyvuliui yra išleidžiamas visas kraujas, nubėga visi toksinai ir mėsa lieka švari, – sakė F.Azimovas.
Parduotuvėse dažnai galime pamatyti ekologiškų prekių stendus ar lentynas, tačiau musulmonams esą tai nėra ženklas, kad prekė tikrai tinkama vartoti.
„Pavyzdžiui, jautiena. Tarkime, gyvūnas buvo užaugintas pagal visus ekologijos standartus, bet, jeigu jis paskerstas ne chalalio nustatytu būdu, elektra, jo kraujas pilnai nenutekėjo, o pateko į pačią mėsą. Tai ar čia tikrai ekologiška mėsa? Ji jau yra apnuodyta, nes kraujas turi labai daug toksinų.
Dėl to musulmonams yra labai svarbus būtent chalalinis skerdimas, nes jo metu gyvuliui yra išleidžiamas visas kraujas, nubėga visi toksinai ir mėsa lieka švari. Čia yra esminis skirtumas“, – pabrėžė jis.
Pasak F.Azimovo, chalalinių ir įprastų produktų kainos neturėtų labai skirtis, tačiau prekybos tinklai kartais naudojasi rinkodaros triukais ir išskiria chalalinius produktus juos pabrangindami.
