Pasak Prezidentūros Komunikacijos grupės vadovo Frederiko Jansono, tuo metu skaičiuota, kad valstybės valdomoms įmonėms tokios sankcijos kainuotų apie 100 mln. eurų.
„To poveikio valstybinėms įmonėms – „Lietuvos geležinkeliams“ ir Klaipėdos uostui – kaina buvo apie 100 mln. eurų – tiesiog, suvokti apie ką kalba. Prezidentūra paprašė (...) įvertinti galimą poveikį“, – antradienį Žinių radijui sakė F.Jansonas.
„Dėl baltarusiškų trąšų – taip atsakingo valdymo principas yra susiskaičiuoti galimas žalas. URM'ui tuo metu tai nebuvo būdinga funkcija ar siekis. Kaip po to matėme ir su Kinija tą patį atvejį, kai tu darai žingsnį nežinodamas, kiek tau jis tiksliai kainuos. Tai šitas klausimas, manau, buvo svarbus, reikalingas ir bent jau suskaičiavimui, kad Lietuva į tas sankcijas įdės savo 100 mln. eurų“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
Seimo laikinajai tyrimo komisijai pirmadienį liudijęs užsienio reikalų viceministras Jonas Survila teigė, kad Prezidentūra buvo vienintelė Lietuvos institucija, 2021 metais abejojusi sankcijų per Lietuvą ir Klaipėdos uostą gabentoms „Belaruskalij“ trąšoms tikslingumu.
Seimo komisija aiškinasi Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus informaciją dėl departamento vadovo veiksmų tikrinant tuomet į prezidentus kandidatavusio Gitano Nausėdos aplinką, taip pat – kokią įtaką G.Nausėdai arba jo rinkimų štabui, patarėjams darė Baltarusijos trąšų verslu besiverčiantys asmenys.
„Pasakojimas su nuslėptos tiesos elementais“
F.Jansonas užsienio reikalų viceministro liudijimą pavadino pasakojimu „su nuslėptos tiesos elementais“ bei teigė, kad J.Survila nutylėjo apie tuometį Prezidentūros raginimą įvesti sankcijas Baltarusijoje pagamintai elektrai.
Šalies vadovo patarėjas taip pat priekaištavo Vyriausybei neužkirtus kelio Astravo atominės elektrinės antrojo reaktoriaus veiklai.
„Prisiminkime 2019 metus, Konservatorių partijos antiastravinį sąjūdį. Gal girdėjote apie jį ką nors po rinkimų? Tai vėlgi rinkimams pamakaluojama korta, kaip maži vaikai pažaidžia, numeta, pabėga“, – antradienį Žinių radijui kalbėjo F.Jansonas.
Jis laikinąją Seimo komisiją bei kitus tyrimus, kuriuose figūruoja Prezidentūra, pavadino „politiniais žaidimais“.
„Vienas iš Konservatorių partijos vadovų (J.Survila yra partijos vicepirmininkas – BNS) nuėjo į Seime konservatorių dominuojamą ir sukurtą komisiją ir ten su ja pasikalbėjo“, – teigė F.Jansonas.
„Šitoje vietoje turbūt apie institucijas reikėtų šone palikti ir suprasti, kad iki rinkimų yra likę mažiau nei šimtas dienų. (...) Tikrai nenustebsiu, jeigu atsiras dar trys, trylika ar penkiolika tyrimų per devyniasdešimt kelias dienas“, – pridūrė jis.
J.Survila pirmadienį teigė, kad Baltarusijos režimui 2021 metų gegužę perėmus ir Minske nutupdžius iš Atėnų į Vilnių skridusį lėktuvą, Lietuva ėmėsi telkti koaliciją, kad Baltarusijai būtų įvestos sankcijos, ir Prezidentūra pasisakė prieš sankcijas konkrečiai trąšų sektoriui.
Jis taip pat citavo ištraukas iš prezidento patarėjų susirašinėjimo su Užsienio reikalų ministerijos diplomatais, kuriuos dar 2021 metais buvo paskelbęs naujienų portalas „Delfi“.
Prezidentūra komentuodama situaciją tuomet teigė, jog vidinio darbinio susirašinėjimo nuotrupos neatspindi galutinės bendros, su Vyriausybe suderintos pozicijos.
Šis susirašinėjimas vyko Europos Sąjungai (ES) sprendžiant dėl draudimų importuoti naftos produktus ir kalio trąšas iš Baltarusijos.
