Ilgesnis vaistų veikimas
Sėkmingu bendru darbu farmacijos srityje pasigirti gali Vilniaus universiteto Biotechnologijos institutas (VU BTI), kuriame veikia atviros prieigos Jungtinis gyvybės mokslų centras, užtikrinantis verslui prieigą prie VU mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros rezultatų, ir UAB „Profarma“. „Atlikome tyrimus su rekombinantiniais baltymais, kurie buvo uždaryti į mikrolašelius (vezikules). Tai yra vadinamoji mikroskysčių technologija. Siekėme surasti naują vaistų pateikimo formą. Paprastai mes vaistus suleidžiame injekcijomis arba geriame tabletėmis, o yra ir kitas būdas gauti vaistą – mikrolašelių pavidalu“, – apie naują technologiją kalbėjo UAB „Profarma“ studijų vadovas dr. Gintautas Žvirblis.
Paprastai mes vaistus suleidžiame injekcijomis arba geriame tabletėmis, o yra ir kitas būdas gauti vaistą – mikrolašelių pavidalu“, – teigė Gintautas Žvirblis.
Paklaustas, kuo naudinga būtent tokia vaistų pateikimo forma, dr. G. Žvirblis įvardijo jų veikimo trukmę: „Vaistai, ypač baltyminiai, su kuriais mes dirbame, minėtame pavidale veikia ilgiau. Jie būna uždaryti mažuose mikrolašeliuose ir atsipalaiduoja iš lėto, todėl į kraują patenka ne iš karto.“
Anot dr. G.Žvirblio, šios technologijos bandymai buvo atlikti kartu su dr. Lino Mažučio grupe (VU BTI) ir įsitikinta, kad toks vaistų pateikimo būdas veikia. „Jau buvo atlikti bandymai su žiurkėmis ir žiūrėta, kaip minėta vaisto forma veikia. Iš tyrimo rezultatų nuspręsta, kad ši idėja pasiteisino ir ją galima komercializuoti. Taigi dabar toliau bandome rasti tokius baltyminius vaistus, kuriuos galima būtų naudoti naujuoju metodu“, – apie tolesnius komercializavimo planus kalbėjo bendrovės UAB „Profarma“ studijų vadovas.
Verslo ir mokslo bendro darbo sėkmė, anot dr. G. Žvirblio, priklauso nuo bendradarbiaujančių šalių požiūrio. „Vienoje pusėje yra mokslininkai, kurie turi puikių idėjų, kitoje pusėje – praktikai, kurie bando jas įgyvendinti ir įsitikinti, ar galima gauti rezultatą, tinkantį gamybai bei rinkai. Nuo to, koks yra savitarpio supratimas, priklauso, ar tyrimo eigoje bus sunkumų, ar pavyks gauti perspektyvių rezultatų.
Šiuo atveju mums labai pasisekė, nes su Vilniaus universiteto Biotechnologijos institutu įvairiais klausimais dirbame jau seniai. Mes puikiai žinome, kaip panaudoti geras mokslines idėjas, ir bandome privesti jas iki komercializavimo, gaminant naujos formos vaistą ar vystant inovacinę technologiją“, – džiaugėsi UAB „Profarma“ studijų vadovas.
Gintaro savybių tyrimas
„Bendradarbiavimas su verslo įmonėmis prasidėjo pagal Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) organizuojamą universitetų ir mokslinių tyrimų institutų teikiamų paslaugų priemonę „Inočekiai LT. Būtent pagal šią priemonę bendradarbiaujame su didžiausia Baltijos gintaro juvelyrikos gamintoja Lietuvoje UAB „Xsta amber“, – bendradarbiavimo su verslo įmone pradžią prisiminė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), kuriame veikia Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų atviros prieigos centras ir užtikrinantis verslui prieigą prie LSMU mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros rezultatų, profesorė Jurga Bernatonienė.
„Laimėjome finansavimą gintaro dulkių panaudojimo kosmetikos produktų gamyboje galimybių studijai atlikti. Man iš mokslinės pusės buvo labai įdomu, kadangi gintaras yra natūralus jonizatorius, jis turi ir daug gydomųjų savybių, taip pat ir antioksidacinių, kurias nulemia jo sudėtyje esančio tokios veikliosios medžiagos kaip gintaro rūgštis“, – pasakojo profesorė.
Man iš mokslinės pusės buvo labai įdomu, kadangi gintaras yra natūralus jonizatorius, jis turi ir daug gydomųjų savybių, – teigė J. Bernatonienė.
Pasak jos, buvo atlikta įvairių tyrimų, kurie įrodo, kad Baltijos gintaras tonizuoja ir ramina odą, normalizuoja riebalinių ir prakaito liaukų funkcijas, naikina prakaito kvapą, intensyvina odos ląstelių atsinaujinimą, gerina kraujotaką, apsaugo nuo ultravioletinių spindulių ir pasižymi abrazyviniu veikimu, todėl jis gali būti puikiai pritaikomas kosmetikos pramonėje.
Ekologiškumo kriterijus
Prof. J.Bernatonienė pasakojo, kad iš įmonės mokslininkai gavo pagal specialią patentuotą technologiją susmulkintus gintaro miltelius, o tada tyrė, kam galėtume juos pritaikyti. Atlikę tyrimus mokslininkai įmonei pasiūlė produktų, kurie galėtų būti gaminamu su gintaru.
„Mūsų pasiūlytų gaminti preparatų spektras – labai platus. Tai – lūpų balzamas, įvairūs ir skirtingiems odoms tipams pritaikyti veido kremai, taip pat priemonės su gintaru, skirtos probleminės odos priežiūrai, kosmetinės kaukės, kūno šveitikliai, po saunos atpalaiduojančios ar masažui skirtos priemonės su gintaru, dušo želė, plaukų bei kojų ar net dantų priežiūrai skirti preparatai“, – vardino prof. J.Bernatonienė.
LSMU profesorė teigė, kad įmonės reikalauja, kad kuriamos naujos preparatų receptūros ir technologijos leistų pagaminti kokybišką produktą, tačiau kuo mažesnėmis sąnaudomis. „Siekiant tai užtikrinti iš tiesų yra naudojamos inovatyvios medžiagos ir technologijos. Todėl stengiamasi preparatus gaminti naudojant minimalią arba ne didesnę nei 30 laipsnių temperatūrą. Tai leidžia produktą pagaminti šaltu būdu, kas yra ekonomiška ir užtikrina termolabilių medžiagų, esančių kuriamajame preparate, apsaugą“, – pasakojo ji.
Stengiamasi nenaudoti parabenų, sintetinių kvapiklių, dažiklių, etanolio ar įvairių parafinų, minėtoms priemonėms gaminti yra naudojami tik ekokonservantai.
Taip pat, pasak prof. J.Bernatonienės, siekiama užtikrinti kuo ilgesnį gaminio galiojimą, naudojant kuo mažesnį konservantų kiekį. „Stengiamasi nenaudoti parabenų, sintetinių kvapiklių, dažiklių, etanolio ar įvairių parafinų, minėtoms priemonėms gaminti yra naudojami tik ekokonservantai. Preparatų gamybai nenaudojamas vazelinas ar įvairūs parafinai, o renkamasi natūralius arba ekologiškus aliejus – pavyzdžiui, vynuogių kauliukų, avokadų, alyvuogių, saulėgrąžų, kokosų ir pan. Produktų gamybai taip pat naudojamas išgrynintasis vanduo, praturtintas įvairiais augaliniais ekstraktais, turinčiais biologinį aktyvumą. Tai – ramunėlės, medetkos, alavijai, šalavijai ar kiti“, – trumpai preparatų sudėties privalumus pristatė ji.
Naudinga visiems
LSMU profesorė džiaugėsi, kad tarp verslo ir mokslo yra glaudus bendradarbiavimas, kuris atneša naudos abiem pusėms: „Tai naudinga, nes mes, mokslininkai, sužinome, ko reikia verslui, į kokias sritis turime gilintis, ką naudingo ir įdomaus verslui galime pasiūlyti. Pavyzdžiui, dabar bendradarbiaudami su verslininkais ypač juntame ekologiškos produkcijos poreikį. Taigi orientuojamės į tai, kad svarbu diegiant pažangias technologijas ekologizuoti pačią gamybą, skatinti jos produktyvumą ir augimą.“
„Sulaukusi sėkmingų „Inočekiai LT“ finansuoto projekto rezultatų, įmonė sudarė sutartį su Lietuvos sveikatos mokslų universitete veikiančiu Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų atviros prieigos centru. Pasiekti teigiamų rezultatų pavyko, todėl, kiek žinau, įmonė ir vėl teikia paraišką ir prašo skirti finansavimą gamybai,“ – kalbėjo prof. J. Bernatonienė.
Svarbu paminėti, kad glaudus verslo ir mokslo bendradarbiavimas labai naudingas ne tik abiem pusėms, bet ir visuomenei. „Įdomus pavyzdys su gintaro karoliais, kurie yra naudojami vaikų dygstančių dantukų skausmui mažinti. Yra gydytojų, kurie norėtų, kad būtų sukurtas preparatas su gintaru vaikučių burnos priežiūrai“, – pasakojo J.Bernatonienė.
Mokslas turi žinoti, kas aktualu verslui, ir pasinaudodamas savo kompetencijomis bei galimybėmis kurti naujas technologijas, idėjas, sprendimus. Tuo tarpu verslas turi suvokti, ko mokslui reikia iš jo bei ko jam pačiam reikia iš mokslo. Abiem pusėms suradus tinkamus sprendimus ir bendrą kalbą, laimi ne tik jos pačios, bet ir valstybė bei visuomenė.
Tam, kad sutelkti moderniausiomis technologijomis dirbančius aukščiausios kvalifikacijos mokslo specialistus ir Lietuvos bei užsienio verslininkus bendram darbui, sukurtas tinklas „Open R&D Lietuva“, kuris yra didžiausias inovacijų infrastruktūros, paslaugų ir kompetencijų tinklas Baltijos šalyse. Šiame tinkle veikia slėniuose įkurti atviros prieigos centrai. Tai šiuolaikiškai įrengtos tyrimų laboratorijos, kuriose dirba aukštos kvalifikacijos specialistai. Šį tinklą sudaro: 14 valstybinių universitetų, 13 valstybinių mokslinių tyrimų institutų, 10 mokslo ir technologijų parkų ir 26 atviros prieigos centrai.
E.Mokslo vartus ir „Open R&D Lietuva“ tinklo paslaugas rasite adresu www.e-mokslovartai.lt.
