R.Karbauskis kalba apie gaują
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas pažadėjo parengti Seimo rezoliuciją, kuria būtų išreiškiamas nepasitikėjimas V.Vasiliausku. Prieš tai jis valdantiesiems pristatė Krizės priežasčių tyrimo komisijos nustatytas aplinkybes.
R.Karbauskis Seime negailėjo karčių žodžių Lietuvos banko valdybos pirmininko adresu.
„Jokios pagarbos, yra kažkokia grupė žmonių, kurie veikia kaip organizuota gauja, kurie atlieka sprendimus, kurie daro nuostolius Lietuvos žmonėms, Lietuvos valstybei, ir tie žmonės mano, kad už nieką atsakyt nereikės. (…) Mes galime nepasitikėjimą juo išreikšti. Kviesiu visus tą daryti. Mes negalime proceso pakeisti, mes negalime jo atleisti, bet turime aiškiai pasakyti, kad šitas žmogus, kuris mano, kad už nieką neatsako, kad vadina tais žodžiais (...), kyla klausimas, kaip jis galėtų toje vietoje dirbti“, – tūžo R.Karbauskis posėdyje, kuriame V.Vasiliauskas nepasirodė.
Pasak jo, ketinama kreiptis pakartotinai ir į prokuratūrą, ar nėra visuomenės interesams padarytos žalos. Anot, R.Karbauskio, dėl per krizę padarytų nuostolių „būtų reikėję sodinti“.
„Mes kreipiamės į visuomenę – tai ne politika, ne rinkimai, jus apvogė. Jus apvogė, kiekvieną žmogų tūkstančiais. O jei valstybę, sudėjus visus faktorius – dešimtys milijardų eurų. Tai yra faktas“, – bėrė žodžius valdančiųjų lyderis.
15min primena, kad V.Vasiliauskas Lietuvos banko valdybos pirmininku tapo jau po krizės, 2011 m.
Tuometinis Centrinio banko vadovas Reinoldijus Šarkinas, pasitraukęs iš viešumos, Seime nebuvo net apklaustas.
„Stasys (Jakeliūnas) nedaro to iš bandymo kam nors keršyti, tai profesionalas, kuris mums atveria daugiau tiesos apie tai, kas mūsų valstybėje darėsi“, – pažymėjo R.Karbauskis.
„Suprantu, kad dabar daugelis dalykų tapatinami su rinkimais, bet tai, kas šiandien pasakyta, tai, kas šnekama kas dieną, ką pasakė prokuroras kitoje komisijoje, tokie šokiruojantys dalykai, kad Lietuvos visuomenė tiek nieko panašaus net ir girdėjusi nebuvo. Ir klausimas, ar girdės ateityje – didelis klausimas“, – tokia įžanga pradėjo kalbėti R.Karbauskis.
Anot jo, dėl to posėdyje leista dalyvauti ir žurnalistams – kad suprastų, „kad ne S.Jakeliūnas keršija kažkam, mes šnekame, kas įvyko mūsų valstybėje, ir šnekame, kad tai niekada neturi pasikartoti“.
Kritika skriejo ir prezidentei Daliai Grybauskaitei.
„Mes negalime pabaigti šio proceso konstatavimu, kad iš žmonių buvo vagiama. Iš žmonių buvo vagiama taip naglai, kad šalies vadovė, sakydama, kad aš padedu valstybei pirkdama už milijoną litų tų vertybinių popierių, didžiulėmis palūkanomis, kada klausaisi viso proceso – tiesiogiai įtakoja, kad jos būtų tokios“, – kalbėjo R.Karbauskis.
Jis siejo, kad V.Vasiliauskas prieš tai dirbo advokatu, vėliau buvo D.Grybauskaitės rinkimų štabo vadovas, tuomet prezidentė jį paskyrė LB vadovu.
„Kai pradedi tą ryšį vesti, ir kas su kuo susijęs, matome tą procesą – turės teisėsaugos institucijos rimčiau nagrinėti. Kai neliečiamybė pasibaigs, bus tą lengviau daryti, kviesti teikti parodymus. (...) Tai praeitis, tai santykis su lavonais? Tai kas mes tada esam, kam mes čia esam? Kas yra santykyje su lavonais“, – apie vadovus kalbėjo R.Karbauskis.
Jis taip pat teigė norįs atsakymų, „kiek Lietuvos banko darbuotojai tuo metu skolinosi iš Lietuvos banko ir kur perskolino“.
15min primena, kad pagal Lietuvos banko įstatymą, institucijos valdybos pirmininką penkeriems metams skiria ir atleidžia prieš terminą Seimas Respublikos Prezidento teikimu.
M.Majauskas: pasiruošę sudeginti bet ką ir susideginti patys
Tėvynės Sąjungos–Lietuvos Krikščionių demokratų frakcijos narys sureagavo į valdančiųjų išsakytus ketinimus.
„Pono R.Karbauskio rinkiminių pareiškimų seniai niekas rimtai nebevertina. Šantažas ir grasinimai kaltinant visus iš eilės nuo Lietuvos iki Švedijos yra tiesiog desperatiškas būdas gauti dėmesio. Akivaizdu, kad dėl valdžios yra pasiruošę sudeginti bet ką ir dar susideginti patys“, – teigia M.Majauskas.
Posėdyje LB vadovai nepasirodė
Valdantieji (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Lietuvos socialdemokratų darbo partijos frakcijos), kartu su remiančiomis „Tvarkos ir teisingumo“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijomis, surengė posėdį, kuriame kvietėsi Lietuvos banko (LB) vadovą.
Tačiau LB pirmininkas Vitas Vasiliauskas buvo išvykęs į komandiruotę, o pasisiūlęs posėdyje dalyvauti LB valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis taip pat neatvyko. Savo feisbuko paskyroje jis užsiminė, kad „daktarai liepė pailsėti“.
Vietoje jo posėdyje dalyvavo LB valdybos narys Tomas Garbaravičius.
„Gerai kad ne valytoją atsiuntė“, – tyliai kalbėjo Agnė Širinskienė Virgilijui Poderiui, prieš prasidedant posėdžiui.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas pasiūlė diskusijas tęsti be Lietuvos banko atstovų.
„Vadovas ir pavaduojantis, valdybos pirmininko pavaduotojas yra tie asmenys, kurie turėtų atsakyti tuos klausimus. Siūlyčiau padėkoti T.Garbaravičiui už atvykimą ir atskirai apsitarti ir priimti sprendimą, ar kviestis vadovus ir gauti paaiškinimų“, – kalbėjo valdantiesiems S.Jakeliūnas.
T.Garbaravičius tikino, kad Lietuvos bankas iš kvietimo nežinojo, ko tikėtis, ir siūlė kitą savaitę surengti susitikimą su visa institucijos valdyba.
„Aš vis tiek nusistebėsiu dėl paties žanro – yra kviečiamas vadovas, paskui jo pavaduotojas pats pasisiūlo atvykti, dabar atsiunčia dar kitus asmenis, kurie neva laikinai pavaduojantys. Jei mes norime užduoti klausimus vadovui, tai, matyt, mes norime užduoti klausimus vadovui, nes ir viešoje erdvėje matėsi niuansų, kuriuos pats vadovas galėtų atsakyti“, – teigia A.Širinskienė.
Galiausiai T.Garbaravičiui S.Jakeliūnas padėkojo, atsisveikino, ir toliau tęsia savo pristatymą valdantiesiems, pradėdamas teiginiu, kad „toleruoti tai, kas vyksta LB Seimo atžvilgiu, yra sudėtinga“.
Prieš valdančiųjų posėdį buvo skelbiama, kad ketinama aptarti LB vadovų poziciją parlamentinio tyrimo atžvilgiu ir informaciją apie galimą manipuliavimą VILIBOR rodikliu bei šio rodiklio įtaką Lietuvos žmonių būsto paskolų ir Vyriausybės vertybinių popierių palūkanų didėjimui.
S.Jakeliūnas tikino, kad ketinama pristatyti, kokią įtaką viešiesiems finansams padarė ankstesni sprendimai skolinantis, ir nesikreipti tarptautinės paramos.
Anksčiau po S.Jakeliūno išsakytų kaltininkų Lietuvos bankui dėl nebendradarbiavimo, Vyriausybė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama įvertinti, ar valstybės institucijos, atsakingos už finansų rinkos priežiūrą, tinkamai atliko savo funkcijas, ar nėra viešojo intereso gynimo poreikio.
Pristatė atradimus
S.Jakeliūnas tikino, kad EURIBOR ir VILIBOR atotrūkis leido komerciniams bankams siekti savo strateginių tikslų, o už tai sumokėjo ne tik gyventojai, paskolų gavėjai, bet ir visi mokesčių mokėtojai.
„Tai buvo strateginis instrumentas bankų tikslams pasiekti ir jų pelningumui pasididinti, o ne nustatyti kainą, už kiek jie vienas kitam skolinasi“, – teigia S.Jakeliūnas.
Anot jo, Lietuvos bankas krizės metu visiškai nereagavo į VILIBOR pokyčius, „tik pašalino vieną banką iš kotiruočių“. Tačiau jis akcentavo, kad tuometinė LB vadovybė skaidriau ir objektyviau teikė informaciją institucijoms, lyginant su dabartine vadovybe, kuri esą taip pat melavo krizę atliekančiai tyrimo komisijai.
Savo teiginius jis grindė Lietuvos banko paviešintais vidiniais dokumentais.
„Per patį krizės įkarštį LB teikė pažymą Užsienio reikalų ministerijai, kuri ruošė informacijos paketą tuometiniam ministrui pirmininkui Andriui Kubiliui, prieš vizitą į Švediją. Šnekama apie kreditavimą, kaip skandinaviški bankai lėtina kreditavimą, kaip VILIBOR mažina žmonių perkamąją galią, nes privesti jie palūkanas mokėti“, – dokumentą citavo S.Jakeliūnas.
S.Jakeliūnas pabrėžė, kad LB valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis taip pat nevengia nepagarbių teiginių Seimo tyrėjų atžvilgiu.
„Ekonomistas jis pakankamai geras, mano vertinimu, ir jo nuomonė, paskelbta šiemet balandžio 3 dieną – gerokai prieš krizę primygtinai siūliau naikinti VILIBOR iš viso kaip reiškinį – jei jau turim valiutų valdybą, tai parodykim, kad ji patikima, o bankai teiktų paskolas pagal EURIBOR plius marža“, – R.Kuodį citavo S.Jakeliūnas.
Jis rėmėsi ir 2012 m. spalį parengta vidine Lietuvos banko pažyma, kurioje minima, kad bankų sektorius turi rinkos galią ir paskolų kainodaros mechanizmą perkelti neproporcingai didelę dalį rizikos dalį (neretai kylančią dėl savo praeities klaidų), silpnesniajai paskolų sandorių pusei: namų ūkiams ir smulkioms bei vidutinėms įmonėms.
Jis pakartojo ir Lietuvos banko atstovų citatas tyrimo atžvilgiu apie „santykius su lavonais“, „marodieriavimą“, ir pan.
„Buvo manipuliacijos, ar nebuvo, iš to centrinio grafiko, man akivaizdu, kad manipuliavimai buvo, bankai siekdami strateginių tikslų išvedė iš Lietuvos dideles lėšas“, – apibendrino S.Jakeliūnas.
Jis pažymėjo, kad taip buvo padaryta didelė žala paskolų litais gavėjams, ir visiems mokesčių mokesčių per vertybinių popierių palūkanų didinimą.
„Sukėlė visus tuos krizės reiškinius, jie iš esmės ir yra atsakingi už tuos nuostolius, už tą žalą, kurią patyrė Lietuva. Tai ir emigracija, ir nedarbas didžiulis, kaip tai suskaičiuoti ir įvertinti – tai ne vieno milijardo, o dešimtis milijardų“, – apie bankus S.Jakeliūnas.
S.Jakeliūnas įsitikinės, kad per krizę Lietuvos bankroto tikimybė buvo „praktiškai nulinė“, nes valstybės skola buvo viena mažiausių pasaulyje.
Buvęs premjeras socialdarbietis Algirdas Butkevičius tikino žinąs, kas sukėlė krizę.
„Ekonominė krizė, jau visi žinome puikiai, kas sukėlė – tai sukėlė komerciniai bankai. Kalbos, kad sukėlė valdžia, vyriausybės – tai atrodo juokingai. Vyriausybės, politikai praktiškai negalėjo kištis į komercinių bankų veiklą, tik Lietuvos bankas galėjo nustatyti normatyvus“, – kalbėjo A.Butkevičius.
Pasak jo, išsivysčiusių valstybių finansinės injekcijos sukėlė burbulus NT rinkose, augo kainos, paskolų portfelis.
„Kas atsitiko, kada prasidėjo krizė – motininiai bankai pradėjo išimti pinigus iš besivystančių šalių“, – vertino A.Butkevičius.
Krizės priežasčių tyrimą atliekanti Seimo komisija suformuota Biudžeto ir finansų komiteto pagrindu, tačiau anksčiau komisijoje atsisakė dalyvauti komiteto nariai konservatoriai Andrius Kubilius ir Mykolas Majauskas. Tyrimą ketinama baigti spalį.
