Mažos Baltijos valstybės iki krizės džiaugėsi kreditavimo bumu. 2007 metais Latvijos einamosios sąskaitos deficitas siekė 22 proc. BVP, Estijos – 16 proc. BVP, Lietuvos – 14 proc. BVP. Tuo metu privataus sektoriaus finansų deficitas buvo didelis – Latvijoje siekė 23 proc., Estijoje – 19 proc., Lietuvoje – 13 proc.
Tuomet staiga sustojo plaukti kapitalas, krito aktyvų kainos, prasidėjo recesija ir augo fiskalinis deficitas. Baltijos šalys nusprendė taupyti.
2008 metais Latvija derėjosi dėl solidžios finansinės pagalbos. Tam pritarė Europos Sąjunga, Tarptautinis valiutos fondas, Šiaurės šalys. Kai kurie abejojo, ar programa veiks. Manyta, kad tai labiau nesėkmės scenarijus.
Tačiau Latvijai pavyko sumažinti biudžeto deficitą 5,3 proc. per 2008-2012 metus. Tuo pačiu metu Lietuva sumažino savo deficitą 3,3 proc. O Graikija 2009-2012 metais deficitą sumažino net 15 proc. BVP.
Kaip tai veikė? Strategijos gynėjai rodo į pastarąjį greitą Baltijos šalių ekonomikos augimą. Latvija, pavyzdžiui, nuo 2009 metų trečiojo ketvirčio iki 2012 metų ketvirtojo ketvirčio augo 16 proc. Tiesa, prieš tai 2007 metų ketvirtąjį ketvirtį krito 25 proc. 2012 metų pabaigoje Latvijos ekonomikos augimas nuo laikotarpio iki krizės vis dar atsiliko 12 proc. Tai prastesnis rodiklis nei Airijos, Italijos, Portugalijos, Ispanijos. Estijai ir Lietuvai sekėsi kiek geriau, tiesa, šuoliai taip pat buvo dideli.
Šios recesijos yra labai svarbios. Latvija dėl to neteko apie 77 proc. metinės šalies produkcijos. Lietuva – 44 proc., Estija – 43 proc. Nedarbas mažėja, tačiau Latvijoje vis dar siekia 14 proc.
Latvija, labiausiai krizės nuskriausta tarp Baltijos valstybių, patyrė vieną vieną didžiausių depresijų istorijoje. Ji jau atsigauna. Tačiau dar neatsigavo galutinai. Ar jos receptas, kaip išsikapstyti iš krizės, gali būti pavyzdys kitiems? Ne.
Šios valstybės turi kelias priežastis, dėl kurių gali tikėtis augti.
Visų pirma, pernai latvio darbo valanda sudarė tik ketvirtadalį euro zonos darbuotojo kainos, 30 proc. Ispanijos ir Portugalijos darbuotojų kainos.
Antra, tai yra mažos atviros ekonomikos. Kuo atviresnė ekonomika, tuo ji mažiau priklausoma nuo vidaus vartojimo, kurį pakerta krizė.
Trečia, užsienio kapitalo bankai vaidina svarbų vaidmenį šiose ekonomikose. Euro zonai tai yra alternatyva bankų sąjungai – leisti stipriems bankams valdyti silpnesnes finansų sistemas.
Be to, Baltijos šalys džiaugsmingai apkabino Europą bijodamos, kad vėl gali pakliūti į Rusijos glėbį. Todėl jos taupė. Kitoms valstybėms taupymas rūpi mažiau.
Ar gali būti Latvija pavyzdys kitoms ekonomikoms? Aišku, kad ne. Tai, kas įmanoma mažoms ir atviroms ekonomikoms, yra sunkiai įsivaizduojama didelėms. Vertinti ekonomikas taip, lyg jos visos būtų mažos atviros ekonomikos ir viena nuo kitos nepriklauso, būtų nusikaltimas.
