600-ties Europos įmonių grupių metinių ataskaitų apžvalga rodo, kad 176 bendrovės dėl padalinių Rusijoje pardavimo, uždarymo ar veiklos mažinimo fiksavo turto vertės sumažėjimą, su užsienio valiuta susijusius mokesčius ir kitas išlaidas.
Į bendrą skaičių neįtrauktas netiesioginis karo poveikis, pavyzdžiui, didesnės energijos ir žaliavų kainos.
Pasak analitikų, Maskvos sprendimas balandžio mėn. perimti dujų importuotojų „Fortum“ ir „Uniper“ įmonių Rusijoje kontrolę, o praėjusį mėnesį – „Danone“ ir „Carlsberg“ nusavinimas rodo, kad ateityje Europos verslo Rusijoje laukia dar daugiau praradimų.
Remiantis Kyjivo ekonomikos mokyklos surinktais duomenimis, Rusijoje tebeveikia daugiau kaip 50 proc. iš 1871 iki karo veikusių Europos įmonėms priklausiusių bendrovių. Tarp jų – Italijos „UniCredit“, Austrijos „Raiffeisen“, Šveicarijos „Nestlé“ ir Jungtinės Karalystės „Unilever“.
„Net jei bendrovė prarado daug pinigų išvykdama iš Rusijos, tos, kurios lieka, rizikuoja patirti daug didesnių nuostolių“, – „Financial Times“ sakė strateginių konsultacijų bendrovės „Control Risks“ partneris Nabi Abdullajevas.
Didžiausias pasitraukimo iš rinkos išlaidas patyrė keli pažeidžiamiausi sektoriai. Didžiausius nurašymus ir išlaidas patyrė naftos ir dujų įmonės: vien trys bendrovės – BP, „Shell“ ir „TotalEnergies“ – pranešė, kad bendra išlaidų suma siekia 40,6 mlrd. eurų.
Komunalinių paslaugų įmonės patyrė 14,7 mlrd. eurų tiesioginį smūgį, o pramonės įmonės, įskaitant automobilių gamintojus, – 13,6 mlrd. eurų. Finansų bendrovės, įskaitant bankus, draudikus ir investicines įmones, užfiksavo 17,5 mlrd. eurų vertės nurašymų ir kitų sąnaudų.
