Didžiausių Lietuvos komercinių bankų – SEB ir „Swedban–ko“ – užimama rinkos dalis pagal išduotų paskolų portfelį nuo 2008 metų rugpjūčio iki šių metų rugpjūčio sumažėjo atitinkamai nuo 30 proc. iki 28 proc. ir nuo 22 proc. iki 21 proc., rodo Lietuvos bankų asociacijos duomenys.
Ne skandinavų kapitalo bankams šis laikotarpis buvo sėkmingas: „Snorui“ užimamą rinkos dalį pavyko padidinti nuo 5 proc. iki 7 proc., Šiaulių bankui – nuo 2 proc. iki 3 proc. „DnB NORD“ banko, kaip ir „Danske“ banko, užimama rinkos dalis minėtu laikotarpiu nesikeitė ir išliko atitinkamai 16 proc. ir 7 procento.
„Priežastys labai paprastos – išsiskyrė bankų rizikos apetitas, todėl ir įvyko šioks toks rinkos persiskirstymas. Vieni į paskolų išdavimą šiuo laikotarpiu žiūrėjo konservatyviai, o kiti – mažiau konservatyviai“, – teigė „DnB NORD Markets“ vadovas Andrius Načajus.
Bankininkai pritaria, kad didelės konkurencijos laikai tarp bankų dar negreitai grįš, tačiau tikina, kad bankų maržas atsigaunanti konkurencija jau pradeda mažinti.
„Pastebime, kad stipriai padidėjo bankų konkurencija dėl mažos rizikos klientų, tai atsiliepė ir maržoms, jos smuko. Tarp tokių klientų pirmiausia paminėčiau stabilias pajamas gaunančias įmones, taip pat dideles infrastruktūros bendroves. Nenurašyti ir gyventojai – pažiūrėkite, kiek žiniasklaidoje dabar vykdoma reklaminių būsto paskolų kampanijų“, – pastebėjo „Swedbank Markets“ Lietuvoje vadovas Tomas Andrejauskas.