„JAV ir Europos Sąjungos sankcijos suveikė stipriau ir padarė Rusijos ekonomikai daugiau žalos, nei kas nors tikėjosi“, – rašo G.Sorosas, pabrėždamas, jog sankcijų poveikį sustiprino dramatiškai naftos kainų kritimas.
„Žemų naftos kainų ir sankcijų kombinacija nustūmė Rusiją į finansų krizę, kurią kai kas jau lygina su 1998 metų krize. Skirtumas tas, kad dabar Rusija disponuoja solidžiomis tarptautinėmis atsargomis. Tiesa, dalis jų jau išeikvota rublio kursui stabilizuoti, o iš likusios sumos likvidžių yra tik apie 200 mlrd. JAV dolerių atsargų. Kita vertus, krizė tebėra ankstyvojoje stadijoje“, – teigia finansininkas.
Šiemet Rusijos skolininkams teks grąžinti kreditoriams užsienyje daugiau nei 120 mlrd. dolerių, o galimybių refinansuoti skolas beveik nėra. Todėl reali skolinių įsipareigojimų nevykdymo tikimybė.
„Nieko nebus stebėtino, jei krizė baigsis Rusijos nemokumu. O tai jau pranoktų pradinius JAV ir ES planus“, – rašo G.Sorosas.
Sankcijas Rusijai G.Sorosas pavadino „neišvengiamu blogiu“ – jos leidžia „pasipriešinti Rusijos agresijai“, bet yra žalingos ne tik Rusijos, bet ir sankcijas paskelbusių šalių ekonomikoms.
Kartu jis pabrėžė, jog gili krizė Rusijoje smarkiai atsilieptų viso pasaulio, o ypač – euro zonos finansų sistemai.
Sankcijas Rusijai G.Sorosas pavadino „neišvengiamu blogiu“ – jos leidžia „pasipriešinti Rusijos agresijai“, bet yra žalingos ne tik Rusijos, bet ir sankcijas paskelbusių šalių ekonomikoms.
„Žala yra didesnė, nei kas nors tikėjosi. Rusiją apėmė krizė, dėl kurios defliacijos euro zonoje grėsmė gali virsti realybe“, – teigiama straipsnyje.
