VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) duomenimis, vienkartinių pakuočių užstato sistema naudojasi 9 iš 10 Lietuvos gyventojų. Pasak USAD vadovo Gintaro Varno, iš to galima spręsti, kad pakuočių rūšiavimo ir kaupimo praktika gyvuoja daugelyje Lietuvos šeimų. „Kasmet didėjantys pakuočių surinkimo rezultatai rodo, kad visuomenės sąmoningumas auga. Labai svarbu, kad į pažangą yra įtraukiama ir jaunoji karta“, – teigia G.Varnas.
USAD duomenimis, grąžinamų pakuočių skaičius vasarą itin išauga, todėl dabar yra pats geriausias laikas mokyti vaikus savo pavyzdžiu ir grįsti finansinio raštingumo pamatus.
Alfa klasės vaikų psichologas Rytis Jankauskas pastebi, kad taros grąžinimas kartą ar kelissyk per mėnesį yra seniai žinoma praktika – vaikai priduoda butelius ir skardines, o už tai jiems atitenka užstato pinigai. Pasak specialisto, per panašius praktinius pavyzdžius vaikai mokosi geriausiai. Svarbu, kad įgyvendinant naują praktiką, tėvai aktyviai dalyvautų, padrąsintų ir paaiškintų.
Tuščių pakuočių kaupimą galima paversti žaidimu
Vaikų psichologas sako, kad geriausia pradėti mokyti tada, kai vaikas pats ima klausti, domėtis, tyrinėti. Atsižvelgiant į atžalos amžių, raidą ir gebėjimus, tėvams atsiveria plačios galimybės teikti informaciją, žaisti interaktyvius žaidimus, kurti vaikams užduotis, pavyzdžiui, surinkti pakuotes, pažinti užstato simbolį, suskaičiuoti butelius ir skardines, įvertinti, kiek pinigų galima užsidirbti, o vėliau – kalbėti apie tai, kaip pinigus galima kaupti, taupyti, investuoti.
Pasak R.Jankausko, ankstyvas antreprenerystės, finansinio raštingumo ir savarankiškumo skatinimas yra labai sveikintinas, nes taip vaikas nuo pat mažens turi galimybių saugiai suprasti vieną iš labai svarbių gyvenimo sričių.
Jeigu tėvai parodo galimybes, kaip užsidirbti, vaikas jas realizuos, nes tai jam kels džiaugsmą.
„Jeigu tėvai parodo galimybes, kaip užsidirbti, vaikas jas realizuos, nes tai jam kels džiaugsmą. Įsivaizduokite, vaikai atranda savo galią kurti vertę – prekę ir paslaugą, kurios reikia kitiems žmonėms. Jie mokosi bendrauti, parduoti, o gautą atlygį panaudoti savo nuožiūra. Savo pasiekimus ir sprendimus vaikai gali čia pat aptarti su tėvais, gyvai dalytis įspūdžiais. Taigi, vien laimėjimų lietus“, – dėsto pašnekovas ir pabrėžia, kad labai svarbu, jog tėvai pasirūpintų tinkama, saugia aplinka. Geriausias pavyzdys, anot R.Jankausko, filmuose matyti epizodai, kai vaikai patys gamina limonadą ir juo prekiauja greta namų. Jis pastebi, kad panašiu principu Lietuvos švietimo įstaigose kovo mėnesį vyksta vaikų Kaziuko mugė.
Lietuvos tėvų požiūris – pažangus
R.Jankausko teigimu, tėvai, kurie leidžia vaikams patiems uždirbti, skaičiuoti, savarankiškai priimti sprendimus yra skatinantys augti. „Svarbu, kad tėvai supažindintų su pinigų verte, kaip jie yra uždirbami ir išleidžiami. Taip pat verta nuolat aptarti, parodyti kuo įvairesnių būdų, kaip lėšas galima uždirbti, taupyti ar kitaip panaudoti“, – kalba vaikų psichologas.
Jis primena, kad ankstyvasis verslumo ir antreprenerystės ugdymas yra skatinamas visos Europos Sąjungos mastu. Gairėse nurodoma, kad šių įgūdžių ugdymas prasideda jau nuo šešerių metų amžiaus, kai vaikai bando suvokti, kokiais būdais galima sukurti tvarų verslą – nešantį naudą ne tik savininkui, bet ir aplinkiniams.
„2018 metų PISA finansinio raštingumo tyrimas atskleidė, kad Lietuvos tėvai yra labiausiai įsitraukę į savo vaikų finansinio raštingumo ugdymą lyginant su kitomis Europos šalimis. Tai itin džiugus rezultatas. Vadinasi, Lietuvos tėvai leidžia savo vaikams jaustis svarbiems ir padeda analizuoti aplinką. Auganti karta nėra tik abejingi, pasyvūs vartotojai. Turime ir toliau skatinti tėvus laikytis šio požiūrio, diegti pažangias praktikas“, – dalijasi R.Jankauskas.
Rūpi ne tik pinigai, bet ir tvarumas
Taip pat suaugusieji turėtų atkreipti dėmesį, jog principai ir taisyklės, kurios atrodo natūralios ir savaime suprantamos, vaikams gali būti tikras galvosūkis. Todėl mažiesiems reikėtų aiškinti viską, žingsnis po žingsnio.
„Kas yra pinigai? Ką galima už juos įsigyti dabar, o ką – sutaupius? Kaip galima sukurti prekę ar paslaugą ir ją parduoti? Kokį poveikį aplinkai daro prekės gamyba ir vartojimas? Tai tik keli klausimai, kuriuos kartu su vaikais gali spręsti tėvai. Be abejo, kelias į pažinimą yra ir švietimo įstaigų atsakomybė“, – priduria psichologas.
Kalbėdamas apie verslumo ugdymą pašnekovas pastebi, kad gebėjimas kurti vertę yra neatsiejamas nuo verslo tvarumo ir socialinės atsakomybės. „Kiekvienas mūsų sprendimas daro vienokį ar kitokį poveikį aplinkai. Kuo geriau mes tai įvertiname, tuo brandesni esame. Taigi, gabendami pakuotes į taromatą tėvai vaikus moko ir sąmoningumo, atsakomybės. Iš pažiūros paprastas įprotis formuoja žmogaus santykį su aplinka: jeigu rūšiuoji ir rūpiniesi, kad pakuotės būtų perdirbtos, vadinasi, tausoji išteklius ir saugai gamtą nuo taršos“, – dėsto R.Jankauskas prieidamas prie išvados, kad aplinkos apsauga vaikui pradeda rūpėti tada, kai tai nuoširdžiai rūpi tėvams bei aplinkiniams.
„Jei tėvai laikosi tvaraus gyvenimo modelio, nuolat aiškina savo elgesio ir sprendimų motyvus, vaikai ima gyventi tuo pačiu, atranda prasmę. Juk visi vaikystėje yra linkę idealizuoti savo tėvus, kopijuoti draugus, net praeivius. Todėl aplink matomi pavyzdžiai yra labai stiprus impulsas“, – sako vaikų psichologas. Šiuo atveju, aktyvus užstato sistemos palaikymas yra vienas geriausių pavyzdžių, kad prisidėti prie tvarumo yra naudinga ne tik finansiškai, bet ir platesne prasme.
