Ji atskleidė, kad 61 proc. sukčiavimo atvejų pernai prasidėjo „Meta“ valdomuose socialiniuose tinkluose, o sparčiausiai augo fiktyvius darbo pasiūlymus bei „garantuotą“ pelną žadančių investicinių sukčių. Iš 33-ties analizuotų Europos šalių Lietuva pagal sukčiavimo atvejus buvo 23-ia, sąrašo gale tarp saugiausių šalių liko ir kitos Vidurio ir Rytų Europos valstybės.
Pasaulinio kovos su finansiniu sukčiavimu aljanso (angl. Global Anti-Scam Alliance) duomenimis, 2022 m. finansiniai sukčiai iš žmonių visame pasaulyje išviliojo daugiau kaip trilijoną JAV dolerių. „Revolut“ duomenimis, pernai šie skaičiai toliau augo, nors bendrovės sukurta pažangiausiais dirbtinio intelekto metodais paremta sukčiavimo atvejų aptikimo sistema per praėjusius metus užkirto kelią ir padėjo apsaugoti daugiau kaip 550 mln. eurų.
Dėl pavogtų kortelės duomenų vidutiniškai lietuvis pernai prarado 74 eurus
Finansiniai sukčiai veikia dviem būdais: arba gaudami žmonių finansinius duomenis be jų žinios (neautorizuotas sukčiavimas) arba kai manipuliacijų paveiktos aukos šiuos duomenis nusikaltėliams atskleidžia ar pinigus perveda pačios (autorizuotas sukčiavimas). Remiantis duomenimis, pernai tiek globaliai, tiek ir Lietuvoje, pagal įvykusių atvejų skaičių vyravo neautorizuotas sukčiavimas, per kuriuos vidutiniškai vienas klientas prarado 74 eurus.
Dažniausiai pasitaikantis neautorizuoto sukčiavimo būdas yra kortelių duomenų vagystė, pasitelkiant „fišingo“ taktiką. Finansiniai duomenys išgaunami auką suklastotomis SMS, elektroniniais laiškais, reklamomis ar per socialinius tinklus įviliojus į identišką ar labai panašų į orginalų puslapį, kuriame prašoma įvesti prisijungimo duomenis ar asmeninę informaciją.
Apsisaugoti nuo tokių sukčių gali padėti budrumas ir virtualios vienkartinės kortelės, kurių duomenys po kiekvienos transakcijos automatiškai sunaikinami ir iškart sugeneruojama nauja kortelė.
Nors fizinės mokėjimo kortelių duomenų vagystės pernai paveikė tik 1 proc. aukų, jų padaryta žala sudarė 39 proc. visų neteisėtų „Revolut“ klientų patirtų nuostolių. Šį metodą naudojantys sukčiai dažniausiai veikia struktūrizuotuose nusikaltėlių tinkluose ir gali stebėti, kaip žmonės naudojasi savo telefonais ir užfiksuoti slaptažodžius. Norėdami sumažinti šią riziką, jungiantis su jautria informacija, svarbu būti budriems aplinkai, nesaugoti prisijungimo duomenų telefone.
Sparčiausias augimas – darbo ieškančius jaunuolius atakuojančių sukčių
Nors autorizuotų sukčiavimo atvejų buvo mažiau nei neautorizuotų, per juos sukčiai iš aukų išviliojo gerokai daugiau pinigų – Lietuvoje šis skaičius siekė vidutiniškai 1345 eurus. Socialinė inžinerija išlieka varomuoju autorizuoto sukčiavimo varikliu, kai psichologinio manipuliavimo paveiktos aukos savo duomenis nusikaltėliams patiki pačios.
Dažniausia apgavystės forma čia išlieka netikros elektroninės parduotuvės. Į tokių sukčių pinkles pakliuvo 70 proc. lietuvių, kurie vidutiniškai pernai patyrė beveik 300 eurų žalos.
Didžiausias šuolis fiksuotas tarp fiktyvius darbo skelbimus internete siūlančių sukčių – pernai jų padaugėjo net 1200 proc. Tokie sukčiai skelbia suklastotus darbo pasiūlymus internete arba susisiekia per susirašinėjimo programėles, reklamuoja didelius atlyginimus ir premijas.
Kaip dalį paraiškos jie arba iš anksto prašo pinigų, arba reikalauja asmeninės finansinės informacijos. Sukčiai paprastai prašo, kad žmonės iš anksto susimokėtų mokymų ar administravimo mokesčius. Duomenys rodo, kad šie sukčiai dažniausiai taikosi į jaunus, 25-30 m., karjerą dar tik pradedančius specialistus. Nuo apgaulingų darbo skelbimų pernai nukentėjo 6 proc. lietuvių, vidutiniškai vienas prarado 777 eurus.
Investicinių sukčių pernai daugėjo 142 proc., palyginus su metais prieš. Dažniausias tokių apgavikų pasiūlymas – „garantuota“ grąža iš kriptovaliutų. Anonimiškumas, kurį suteikia kriptovaliutos, pritraukė ir daugybę sukčių, siūlančių įspūdingą investicinę grąžą.
Investicinių sukčių aukomis tapo 15 proc. lietuvių, kurie vidutiniškai patyrė beveik 5000 eurų žalos. 2 proc. lietuvių susidūrė su kitais žmonėmis (dažniausiai – bankų, policijos ar įmonių) apsimetančiais sukčiais, kurie vidutiniškai išviliojo beveik 3700 eurų, dar 1 proc. tautiečių apgavo į romantinius santykius įvilioję sukčiai, kurie vidutiniškai pridarė nuostolių už beveik 1200 eurų.
Patarimai, kaip apsisaugoti nuo dažniausiai pasitaikančių netikrų parduotuvių:
- Norėdami apsisaugoti, pirkite tik iš patikimų parduotuvių, peržiūrėkite atsiliepimus internete – gerų ir blogų komentarų arba išvis jokių atsiliepimų nebuvimas yra įspėjimas, kad pardavėjas gali būti nepatikimas.
- Užduokite pardavėjui klausimų. Sunerimkite, jei į juos vengiama atsakyti. Įsigydami didesnės vertės pirkinių, prašykite juos apžiūrėti gyvai ar vaizdo skambučiu, prašykite prekių dokumentų.
- Rinkitės atsiskaityti kortele (saugiausia – vienkartine virtualia), o ne pavedimu – sukčiavimo atvejais juos sunku atsekti ir tikimybė atgauti pinigų sumažėja.
- Įvertinkite parduotuvės svetainės autentiškumą, įvesdami jos adresą į naršyklę, nespauskite nuorodų iš el. laiškų ar žinučių. Atkreipkite dėmesį, ar svetainė profesionaliai sukurta – netinkamos spalvos ar išdėstymas gali įspėti, kad svetainė netikra.
- Nepasiduokite pardavėjo raginimams atsiskaityti kuo greičiau ir neignoruokite saugumo įspėjimų „Revolut“ programėlėje.
- Visada atminkite – jei pasiūlymas ar siūloma nuolaida atrodo per gera, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra.
