„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Finansinių duomenų apsauga: kaip saugoti, kad apsaugotum?

Per Lietuvą nuvilnijęs kelių e.paslaugų platformų klientų duomenų nutekėjimo skandalas turėjo tapti įspėjamuoju skambučiu gyventojams nenaudoti vieno slaptažodžio skirtingoms paskyroms ir įmonėms, nespėjusioms atlikti namų darbų. Pasak „Citadele“ banko Skaitmeninių sprendimų plėtros vadovo Andriaus Bolšaičio, perkeldami prekybą į interneto erdvę verslo atstovai turėtų ne tik investuoti į sklandaus ir greito aptarnavimo bei logistikos sprendimus, bet ir tinkamai pasirūpinti e.saugumu, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi nuotr.
Kibernetinis saugumas / 123RF.com nuotr.

„Kibernetinių atakų grėsmė yra reali, o tokio neapsižiūrėjimo kaina per daug didelė, kad verslas galėtų veikti tinkamai neapsaugojęs tiek savo interneto svetainės, kurioje renka klientų duomenis ir vykdo e.prekybą, tiek savo vidinių duomenų bazių.

Kibernetinio saugumo specialistai ne pirmus metus įspėja apie sparčiai augantį kibernetinių atakų Lietuvoje skaičių ir tai, kad viena iš kibernetinio saugumo problemų yra lietuviškų interneto svetainių pažeidžiamumas. Tai turėtų būti aktualu ne tik didžiosioms e.prekybos įmonėms, bet ir smulkiesiems verslininkams, kurie pandemijos metu pirmą kartą ėmėsi e.komercijos“, – atkreipia dėmesį „Citadele“ banko atstovas.

Verslo pasirinkimas: saugoti patiems ar patikėti kitiems

Pasak A.Bolšaičio, šiandien e.prekyba užsiimančioms įmonėms nebereikia rinktis vieno iš dviejų – didesnio duomenų saugumo ar patogesnės kliento kelionės nuo prekės išsirinkimo iki atsiskaitymo už ją, nes šiuolaikiniai e. komercijos sprendimai leidžia užtikrinti ir viena, ir kita.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Elektroninė prekyba
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Elektroninė prekyba

„Rinkoje jau prieinami e.atsiskaitymo sprendimai, kurie leidžia klientui atsiskaityti ypač greitai ir sklandžiai, vos keliais paspaudimais, o jo finansiniai duomenys nėra atskleidžiami pardavėjui. Šie jautrūs duomenys nėra registruojami pardavėjo sistemose, todėl jam nereikia ir rūpintis jų apsauga – duomenis tvarko e.atsiskaitymo paslaugos teikėjas.

Asmeninių duomenų apsauga turi rūpėti ir pirkėjams

Ko gero, vieną pamoką gyventojai išgirdo ir išmoko – nenaudoti to paties slaptažodžio skirtingoms paskyroms, rinktis sudėtingus slaptažodžius ir periodiškai juos keisti, jei įmanoma – naudotis vadinamuoju dviejų priemonių autentifikavimo būdu (2FA).

Taip leidžia prisijungti didžiosios interneto platformos („Gmail“, „Facebook“, „Instagram“, „Amazon“ ir kt.). Tai dviguba apsauga, nes, jungiantis prie paskyros iš naujos naršyklės, sistema paprašys ne tik suvesti slaptažodį, bet ir vienkartinį saugumo kodą, kurį sugeneruos speciali mobilioji programėlė jūsų telefone arba gausite SMS žinute.

Daug interneto parduotuvių siūlo susikurti nuolatinio pirkėjo paskyrą (kurioje turite nurodyti namų adresą, telefono numerį, pateikti savo kortelės duomenis), tai iš tiesų patogu dažnai apsiperkant, nes leidžia atsiskaityti vos vienu paspaudimu. Visgi jei pardavėjas leidžia atsiskaityti nekuriant nuolatinio pirkėjo paskyros ir jūs neplanuojate dažnai toje vietoje apsipirkti, tokiu atveju rinkitės apsipirkti be registracijos.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Elektroninė prekyba
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Elektroninė prekyba

„Pirkėjai šiandien turi ir daugiau galimybių kontroliuoti savo atsiskaitymus internete, pavyzdžiui, mobiliojoje programėlėje gali išjungti atsiskaitymo kortele internetu galimybę ir vėl ją įjungti tik prieš patvirtinant mokėjimą. Ten pat, mobiliojoje programėlėje, galima apriboti geografinį rajoną, kuriame galimi atsiskaitymai kortele. Be to, jei turite kredito kortelę, kurios įprastai suteikia pirkinio draudimo apsaugą, apsipirkdami internetu naudokite ją“, – pataria banko specialistas.

Gyventojams taip pat rekomenduojama turimą banko mokėjimo kortelę užregistruoti saugaus atsiskaitymo internetu programoje, jei ši paslauga nėra aktyvinta automatiškai. „Citadele“ banko išduodamos kortelės yra įtraukiamos automatiškai. Atsiskaitant tokiomis kortelėmis interneto parduotuvėse, kurios yra prisijungusios prie programos, mokėjimo operaciją reikės patvirtinti papildomai.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Elektroninė prekyba
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Elektroninė prekyba

O rinkdamiesi mažai žinomą interneto parduotuvę atkreipkite dėmesį, ar ji siūlo saugius atsiskaitymo būdus, kurie leidžia atlikti mokėjimą neatskleidžiant finansinių duomenų pačiam pardavėjui. Taip pat ar įmonė yra investavusi į papildomas priemones, kad duomenų perdavimas internete vyktų saugiai. Interneto svetainės, kuriose įdiegta SSL technologija, adresas prasideda raidėmis https, o adreso juostoje matomas spynos ženkliukas.

Stebėkite sąskaitos likutį

Nepaisant to, kaip aktyviai perkame internetu ir atsiskaitome kortele, būtina nuolat stebėti savo banko sąskaitos likutį ir periodiškai pasitikrinti atliktų operacijų sąrašą. Sąskaitos likutį galima bet kuriuo metu pasitikrinti interneto banke ar mobiliojoje banko programėlėje. Naudinga banko mobiliojoje programėlėje aktyvinti automatinius pranešimus apie įvykusius nuskaitymus iš kortelės sąskaitos – kaskart, kai bus nurašyta pinigų suma, sulauksite automatinio pranešimo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs