Anot jo, 96 proc. sukčių aukų buvo fiziniai asmenys, kurie vidutiniškai prarado iki tūkstančio eurų.
„Nors absoliuti dauguma sukčiavimo incidentų tenka fiziniams asmenims, likę 4 proc., kurie teko verslininkams – skausmingi. Pagal patirtų nuostolių sumą, iš juridinių asmenų išviliota daugiau nei 2,3 mln. eurų“, – pranešime teigė centro vadovas Eimantas Vytuvis.
Pasak jo, verslų puolimas yra kur kas geriau apgalvotas, pavyzdžiui, netikro vadovo schemos atveju sukčiai bando surasti įmonių vadovų pavardes, jų elektroninio pašto adresus, vartotojo vardus, slaptažodžius ir darbo funkcijas. Jie apsimeta įmonės vadovu siųsdami laiškus ar skambindami pavaldiniams, skubina, liepia atlikti pinigines operacijas.
Antra dažniausia sukčiavimo forma – investicinis sukčiavimas, kai siūlomi lengvas uždarbis ir maža rizika, o trečias dažniausias būdas yra duomenų viliojimas suklastota tekstine žinute elektroniniu laišku (14 proc.) – gąsdinama pasekmėmis nesiėmus veiksmų arba skatinama prizais bei dovanomis bandant išvilioti prisijungimo duomenis prie elektroninės bankininkystės sistemos.
Rečiau pasitaikantys, bet taip pat pavojingi būdai – telefoninis sukčiavimas (7 proc.), kai skambučio metu bando išgauti asmens duomenis, romantinis sukčiavimas (6 proc.) – mezga pažintis socialiniuose tinkluose, prisipažįsta meilėje ir prašo pinigų, netikras įmonės vadovas (2 proc.) – apsimeta vadovu ir inicijuoja pinigines operacijas.
Pagrindiniais sukčių taikiniais tapo trijų didžiausių šalies miestų gyventojai – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje užfiksuota 80 proc. visų sukčiavimo atvejų.
