Kaip D.Rakauskaitė sakė portalui 15min.lt, visada buvo klaustukai, kas įvyks su šiais bankais. „ŪB buvo matyti tie patys požymiai: turtas, mašinos, investicijos į sporto klubus – visai ne bankinė veikla, rizikingos investicijos užsienyje, – kalbėjo finansų analitikė. – Akivaizdžiai reikėjo priimti sprendimą dėl ŪB. Dabar reikėtų pasižiūrėti į indėlių draudimo fondą, kiek ten yra pinigų. Kažkokių priemonių turės imtis.“
Daiva Rakauskaitė: „Valstybė dabar jaučiasi stipri, įskaitant finansus, gali skolintis pinigų, todėl dar vieną likvidavimo procedūrą pajėgi įgyvendinti.“
Sprendimas nacionalizuoti „Snorą“ esą buvo politinis, siekiant „surinkti galus“, ir staigmena net tiems žmonėms, kuriems vėliau buvo pavesta juo rūpintis. Šie esą tikėjosi banką reorganizuoti ir tęsti jo veiklą.
„Snoro“ atveju pagrindinis pretekstas perimti akcijas buvę padirbti dokumentai apie turtą – tikrintojai negalėjo gauti patvirtinimų, kad knygose įrašytas turtas įrašytas tikrai egzistuoja. ŪB susidūrė su likvidumo problemomis. Paklausta, ar, užuot imantis griežčiausių priemonių, po „Snoro“ bankroto Lietuvos bankui (LB) nebuvo pravartu įspėti ŪB dėl netinkamos veiklos ir pabandyti ištraukti jį iš problemų liūno, D.Rakauskaitė spėjo, kad tokių pokalbių ir nurodymų būta ir ne kartą, tik tokie dalykai neviešinami.
Ji atkreipė dėmesį, kad ŪB pakeitė valdytoją, pradėjo operacijas su turtu, pavyzdžiui, įsigijo „Žalgirio“ stadioną.
„Valstybė dabar jaučiasi stipri, įskaitant finansus, gali skolintis pinigų, todėl dar vieną likvidavimo procedūrą būtų pajėgi įgyvendinti“, – prognozavo analitikė.
Kiek vieno banko krachas ir kito problemos nepraėjus nė pusantrų metų gali padidinti Lietuvos skolinimosi riziką? „Lietuva pagal ekonominę situaciją labai sėkmingai lipa iš duobės. Finansų rinkose pinigų yra, skolinimosi rodikliai geri. Vieną banką sėkmingai “numarinome„, kitas nėra toks reikšmingas, kaip “Snoras„. Gal tai ir turės įtakos, bet kol atvažiuos vertinti rizikos, niekas smarkiai nesikeis.“
Vitas Vasiliauskas: „Įsipareigojimai vienu ar kitu būdu bus vykdomi“
Pernai ŪB perėmus „Žalgirio“ stadioną ir aplinkinius sklypus, „Swedbank Markets“ analitikai pareiškė nebevertinsiantys banko akcijų, nes šis perėmimas „kelia klausimų dėl visos ŪB paskolų portfelio kokybės“. LB vadovas Vitas Vasiliauskas interviu savaitraščiui „15min“ teigė, kad turto valdymo procesai sekami ir vertinamos pastangos juos optimizuoti šiame bei kituose bankuose.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Vitas Vasiliauskas |
„Šiuo atveju pasikeitė turto forma ŪB balanse: vietoj suteiktų paskolų banko finansuotas turtas buvo perimtas į tiesioginę kontrolę. Tai sukuria prielaidas efektyvesniems sprendimams. Kaip sėkmingai jos bus realizuotos, parodys laikas“, – kalbėjo jis.
Kitos priemonės neapsaugotų indėlininkų interesų?
Kaip 15min.lt jau skelbė, įvertinęs inspektavimo ataskaitą bei kitus priežiūros tikslais surinktus duomenis ir siekdama apsaugoti visuomenės, indėlininkų bei kitų klientų interesus, LB apribojo akcinės bendrovės Ūkio banko veiklą. Paskirtas laikinasis administratorius įpareigotas pasiūlyti sprendimus, kurie leistų užtikrinti įsipareigojimų banko klientams vykdymą.
Kaip rašoma pranešime spaudai, LB valdyba sprendimą apriboti banko veiklą priėmė įvertinusi rizikingas pastarųjų metų ŪB veiklos tendencijas, bankui žalingus akcininkų veiksmus, priežiūros institucijos nurodymų nevykdymą ir dėl to kylančią grėsmę stabiliai ir patikimai banko veiklai. Kitos įstatymų numatytos poveikio priemonės esą būtų nepakankamos užtikrinti indėlininkų ir visuomenės interesų apsaugą.
2012 m. gruodį – 2013 m. sausį inspektuojant ŪB buvo nustatyta, kad bankas vykdė rizikingą veiklą, netinkamai vertino prisiimamą kredito riziką, ne visais atvejais įsitikino skolininkų galimybėmis vykdyti skolinius įsipareigojimus, neformavo pakankamų specialiųjų atidėjinių probleminėms paskoloms, taikė nepriimtinus sandorių atvaizdavimo apskaitoje būdus ir taip pažeidė riziką ribojančius teisės aktus.
Suformavus tinkamus specialiuosius atidėjinius probleminėms paskoloms ir tinkamai įvertinus kitą turtą, ŪB turto grynoji vertė būtų mažesnė nei deklaruojama priežiūros institucijai pateikiamose ataskaitose, o bankas nevykdytų su kapitalu susijusių riziką ribojančių normatyvų. ŪB vasario 12 d. esą nebevykdo likvidumo normatyvo.
