„Vokietijoje iš 24 pramonės sektorių, 17 yra minuso zonoje. Ar galime sakyti, ar ateina krizė? Sakyčiau, kad ne“, – antradienį renginyje, kuriame susirinko su Vokietija verslo santykių turintys ar norintys užmegzti įmonių atstovai, sakė A.Izgorodinas.
Pramonės sektoriuje tvyrančios nuotaikos Vokietijoje bene prasčiausios nuo 2012 metų. Nors ekonomika auga, tačiau itin lėtai. Tiesa, nedarbo lygis siekia vos 3,3 proc. ir yra mažiausias nuo 1990-ųjų. Tokio žemo nedarbo šalyje nebuvo net ir prieš krizę.
„Norėčiau nuraminti ir apginti. Viena vertus, prastėja lūkesčiai, prastėja prognozės. Man atrodo, kad euro zonos ekonomika atsitrenkė į lubas. Jei imtume Vokietiją, kodėl pramonė krenta? Kai kurie rodikliai taip išaugę, kad paprasčiausiai nebeturi, kur augti. Paprastas atsakymas. Vokietijos pramonė išnaudojo 85 proc. visų pajėgumų. Problema išorėje – lėtesnis Kinijos augimas pakirto euro zonos pramonės ir Vokietijos pramonės rodiklius“, – kalbėjo A.Izgorodinas.
Vokietija yra didžiausias Lietuvos eksporto partneris. Į šią šalį eksportuojama 12,6 proc. visų lietuviškos kilmės eksporto produktų.
Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 300 vokiško kapitalo įmonių, kurios yra sukūrusios apie 15 tūkstančių darbo vietų. Daugiausia darbuotojų yra gamybos, prekybos ir paslaugų įmonėse. Tuo metu, kai Vokietijos rytuose atlyginimai siekia apie 2 900 eurų popieriuje, o vakaruose perkopia ir 4 000 eurų, vokiečiai rodo norą verslą kurti Lietuvoje. Tokią informaciją antradienį renginyje pateikė rūmų atstovė Jūratė Jurgaitytė, sulaukianti ir lietuvių verslo atstovų prašymų padėti užmegzti kontaktus Vokietijoje.
Euro zonoje šiemet prognozuojamas apie pusantro procento ekonomikos augimas. Lietuvoje – 2,7 proc., o visame mūsų regione – apie 3 proc.
„Kalbame apie lėtą augimą, nekalbame apie krizę“, – pabrėžė ekspertas. Nuotaikas euro zonoje temdo sudėtinga biudžeto situacija Italijoje, nestabilumas valiutų rinkoje Švedijoje, Jungtinės Karalystės situacija.
Itin akylai finansų rinkų specialistai dėl nestabilumo valiutų rinkoje šiuo metu stebi Švediją. Šios šalies valiuta, krona, pasiekė žemumas, kokių nebūta jau kelis dešimtmečius.
„Finansų zonose kosmosas, paprastai kalbant“, – sakė A.Izgorodinas.
Su Švedijos krona Lietuva susijusi per bankinį sektorių. Šalies valiutos kritimui įtakos turi bankų skandalas ir neaiškumas, kaip jis baigsis.
„Buvo prognozių, kad Švedijos krona turėtų atsigauti. Bankų skandalas nenutyla. Švedijos krona liks silpna“, – sakė specialistas.
Lenkai stiebiasi aukštyn
Pasak žinovo, šalis, šias metais pademonstruosianti gerus augimo rezultatus, yra Lenkija, tačiau ir dėl jos kyla nerimas. Pernai jos ekonomika ūgtelėjo daugiau nei 4 proc. Pagrindinė grėsmė – Lenkijos valdžia ėmė skatinti augimą ir tam ketina išleisti 10 mlrd. eurų.
„Mano nuomone, tai agresyvu. Kam ją skatinti, jei ir taip auga? Jei ateis krizė, tie pinigai bus reikalingi išmokoms, einama truputėlį traukinio priekyje“, – sakė A.Izgorodinas.
Jungtinė Karalystė savęs nelaidoja
Kalbėdamas apie Jungtinę Karalystę, kuriai išėjimas iš Europos Sąjungos tapo kebliu procesu, A.Izgorodinas teigė, jog pačioje šalyje, žvelgiant į lūkesčių indeksą, įmonių nuotaikos labai geros.
„Kai atsidariau „Bloomberg“, tarsi koks Armagedonas, Jungtinėje Karalystėje nieko panašaus nėra. Jei lygintume su 2016 metais, kai vyko „Brexit“ referendumas, ir dabar, viskas vyksta sėkmingai. Spauda laidoja Jungtinę Karalystę, bet pati Jungtinė Karalystė savęs nelaidoja“, – sakė patarėjas.
Nedarbo lygis šalyje siekia apie 4 proc. ir toliau mažėja, eksportas auga rekordiškai sparčiu tempu. Tiesa, tai laikoma butaforiniu augimu, neturinčiu nieko bendra su realia situacija. Produkcijos įvežimai į šalį gali būti laikomi avansiniais. Kompanijos ruošiasi kietajam „Brexit“ variantui.
Paklaustas, ar Didžioji Britanija išloš, ar laimės iš išstojimo, A.Izgorodinas įsitikinęs – praloš. Kai kurios bendrovės jau paliko Jungtinę Karalystę. Kamuojanti nežinia geros reputacijos šaliai nesuteikia.
A.Izgorodino manymu, žvelgiant į gimstamumo rodiklius, kurie, remiantis „Eurostato“ rodikliais, nė vienoje iš 28 Europos Sąjungos šalių nėra palankūs populiacijos augimui, Jungtinė Karalystė be imigrantų neišgyvens.
