„Profitus“ apklausos duomenimis, didžioji dalis investuojančių tai daro norėdami užtikrinti pakankamą pensiją (46 proc.) ir įdarbinti laisvas lėšas (44 proc.) – tai yra dvi pagrindinės priežastys investuoti beveik pusei investuojančių respondentų. Nuo šių priežasčių neatsilieka ir tai, kad galima investuoti nedidelę sumą (38 proc.), investuotojus kartu baugina infliacija (33 proc.).
Tuo tarpu svarstančius investuoti nuo šio žingsnio dažniausiai atbaido žinių stoka ir baimė prarasti pinigus. Anot V.Čijunskytės, abi priežastys aiškiai parodo, kad Lietuvoje akivaizdi finansinio raštingumo edukacijos stoka.
„Pirma, nežinoma, kaip planuoti savo finansus. Daugelis biudžeto planavimą pradeda „nuo kito galo“, mėnesio gale įvertindami patirtas išlaidas ir priskirdami vienai ar kitai kategorijai. Kitą mėnesį pagal tai planuojant išlaidas investavimui ar netgi taupymui lėšų taip gali ir nelikti, nes išlaidoms nenumatomos konkrečios ribos“, – sakė V.Čijunskytė.
Lietuvoje akivaizdi finansinio raštingumo edukacijos stoka.
Antra, žmonės dažnai pamiršta suplanuoti edukacines išlaidas, pavyzdžiui, skirtas profesinių žinių tobulinimui, kurios padeda užtikrinti, kad ateityje uždirbamos pajamos augs, daugiau lėšų galima bus skirti investicijoms. Neturint lėšų sudėtinga pradėti investuoti, nes kuo mažiau turime, tuo reikšmingesnės mūsų pajamos, tuo didesnė baimė investuojant lėšas prarasti.
„Trečia, žmonės nežino apie investavimo būdus, kaip, pavyzdžiui, platformose siūlomas užtikrinimo priemones – nekilnojamasis turtas, padeda garantuoti mūsų investicijų saugumą. Gerai susipažinus su įvairiomis investavimo galimybėmis yra paprasčiau pasirinkti sau priimtiniausią variantą ir jaustis ramiai, kol investuotos lėšos generuoja pasyvias pajamas“, – tvirtina V.Čijunskytė.
Tad tinkamai suplanavus biudžetą bei įsivertinus savo toleranciją investavimo rizikai, galima pasirinkti investavimo sumą bei investavimo būdus, kurie mums priimtini ir nekelia baimės prarasti lėšas.
Namų darbai investuotojams
Tačiau prieš renkantis jums tinkamiausia investavimo būdą privalu įvertinti keletą aspektų:
-
Svarbiausia – atrasti savo toleranciją rizikai
Pasak V.Čijunskytės, kalbant apie investavimą, vienas pirmųjų dalykų, ką turime įvertinti – tolerancija rizikai. Svarbu atkreipti dėmesį į turimus įsipareigojimus (paskolos, lizingai, išlaikomi šeimos nariai), jūsų amžių (jaunesni žmonės turi ilgesnį periodą investavimui, tad gali prisiimti aukštesnę riziką), sukauptą vadinamą „saugumo pagalvę“ (kas nutiks, jei investuotų lėšų dalies ar visos investicijos neatgausiu).
„Svarbu ir emocinis nusiteikimas. Jei investavus į akcijas ar kriptovaliutą vertės šuoliai jums kels nuolatinį nerimą, kasdien kils noras išsigryninti pinigus, kad neprarastumėte dar daugiau jų vertės ir taip fiksuosite nuostolį, galbūt tai ne pats tinkamiausias investavimo būdas? Investuokite į tai, ką pažįstate ir suprantate geriausiai. Visais atvejais ieškokite patikimų informacijos šaltinių ar galimybės pasikonsultuoti, kad dar prieš investuojant gerai suprastumėte investavimo galimybes ir rizikas“, – kalbėjo ji.
-
Laiką ir žinias, kuriuos galime skirti investavimui
Renkantis investavimo būdą, V.Čijunskytė pastebi, daugelis pamiršta įvertinti, kad mūsų pačių laikas taip pat kainuoja. Pavyzdžiui, populiariausia investicija Lietuvoje yra nekilnojamasis turtas. Investuoti galima į objektą, kurį vėliau nuomojame, vystyti NT patiems, užsiimti rekonstrukcija ir t.t. Tačiau šie būdai reikalauja ne tik specifinių žinių, kaip pelningai išvystyti projektą, tačiau ir mūsų pačių laiko.
„Svarbu prieš investuojant nuspręsti, kiek laiko per savaitę ar mėnesį galiu tam skirti. Jei tai mažiau nei kelios valandos per savaitę, tikslinga rinktis investavimo būdą, kur už jus visą darbą atlieka profesionalai (IGD – akcijų fondai, per platformas į NT projektus ir pan.), o jūs tik įnešate lėšas ir gaunate grąžą“, – sakė ji.
-
Norimą investuoti sumą
Anot V.Čijunskytės, investicijas visais atvejais rekomenduojama išskaidyti per skirtingas turto klases, tokiu būdu sumažinama investavimo rizika. Tai labai paprasta padaryti turintiems nemenką pradinį kapitalą investicijoms.
Investicijas visais atvejais rekomenduojama išskaidyti per skirtingas turto klases, tokiu būdu sumažinama investavimo rizika.
„O ką daryti tiems, kurie investavimui gali skirti iki 100 eurų per mėnesį? Yra keli variantai. Tą pačią sumą kas mėnesį investuoti į keletą skirtingų investavimo būdų (pavyzdžiui, akcijos, indėliai, tarpusavio skolinimo platformos). Arba kiekvieną mėnesį 100 eurų skirti skirtingoms investavimo formoms (SFP, Tarpusavio skolinimas, akcijos ir kt.)“, – kalbėjo ji.
-
Laikotarpį, kuriam norima investuoti
Ilgametę patirtį turintys investuotojai įprastai investavimui skirtas lėšas nuolat reinvestuoja ir gerai suprasdami sudėtinių palūkanų naudą – neišsiima investicijų, o tik didina investicinį portfelį palaipsniui. Tačiau pradedantiesiems gali prireikti lėšų anksčiau.
„Pavyzdžiui, kaupiate pradinį įnašą nuosavam būstui, norite sukauptą kapitalo dalį investuoti, kad ši nenuvertėtų, kol sukaupsite likusią reikiamą sumą. Tokiu būdu jau sukauptą kapitalą panaudosite efektyviausiai ir investicijų grąža padės greičiau pasiekti tikslą. Tokiu atveju tikslinga rinktis investicijas, kurios yra trumpesnio laikotarpio nuo kelių mėnesių iki kelių metų, kad atsiradus patraukliam objektui rinkoje, greitai būtų galima išsiimti lėšas ir panaudoti“, – kalbėjo V.Čijunskytė.
-
Grąžą, kurios tikimasi
Apie 75% investuojamų lėšų Lietuvoje vis dar laikoma indėliuose. Tačiau indėliai, nors ir ganėtinai likvidi ir saugi investicija, generuoja minimalią grąžą, o dalis investuotojų to net nelaiko investavimu, nes metinė infliacija įprastai yra didesnė nei indėliuose generuojama grąža.
„Tad renkantis, kur investuoti verta apgalvoti, koks investavimo tikslas, kokios grąžos tikiuosi iš investavimo. Galbūt verta paskirstyti kapitalą po žemiausios, vidutinės ir aukštesnės rizikos investicijas, taip uždirbant vidutinę 8-12% metinę grąžą?“, – patarė V.Čijunskytė.
Kiek ir kaip investuoti?
Beje, prieš pradedant investuoti, reikia įvertinti optimalią investicijų sumą. Tai labai individualus procesas ir nėra universalaus pinigų kiekio, kurį reikėtų investuoti. Visa tai priklauso nuo kasmėnesinių pajamų bei turimų įsipareigojimų – paskolos, lizingai, nuolatinės įmokos, kasmėnesinės išlaidos pragyvenimui.
Investuojant rekomenduojama investicijas diversifikuoti kuo įvairiau, per skirtingas turto klases, šalis, investavimo įrankius.
„Platformose patogu tai, kad galima pradėti nuo 100 ar net 50 eurų. Tačiau jau kelerius metus vidutinė investicija siekia 600-800 eurų, o per mėnesį investuotojai pas mus investuoja bent 3 kart tiek”, – nurodė V.Čijunskytė.
Investuojant rekomenduojama investicijas diversifikuoti kuo įvairiau, per skirtingas turto klases, šalis, investavimo įrankius. Platformose diversifikavimas taip pat galimas net keliais būdais:
- Skirtingi turto tipai;
- Miestai ar valstybės;
- Skirtingi paskolų gavėjai – projektų savininkai;
- Skirtingos rizikos klasės;
- Paskolų paskirtys (vystymas, refinansavimas, verslo apyvartinės lėšos, nuoma ir t.t.).
Geriausia investuoti į tai ką suprantame. Tokiu būdu bus ramiau ir paprasčiau valdyti savo investicinį portfelį.
Prieš investuojant žinoma svarbu sukaupti ir saugumo pagalvę. Rinkoje rekomenduojama turėti santaupų, kurios likvidžios ir greitai išsiimamos bei atitinka bent 3-6 mėnesių pajamas.
Kaip išsirinkti platformą ir investiciją?
Jei atlikę namų darbus nusprendėte investuoti į sutelktinio finansavimo platformą, privalu žinoti, kad jų veikla yra reguliuojama. Lietuvoje šią veiklą reguliuoja sutelktinio finansavimo įstatymas, o veiklą prižiūri Lietuvos bankas ir platformos įtraukiamos į oficialų platformų operatorių sąrašą.
„Jei platformos šiame sąraše nėra – jos veikla neprižiūrima ir nereguliuojama. Iš oficialaus sąrašo išsirinkus platformą, investuotojui reikia įvertinti jos istoriją, ankstesnių pasiūlymų statistiką. Pažiūrėkite, kiek paskolų grąžinama laiku, kiek susiduria su vėlavimais, kiek yra išieškoma, ar pavyksta išieškoti? Kokie taikomi procesai? Kokią grąžą generuoja bei kokia platformos tolerancija rizikai“, – tvirtino V.Čijunskytė.
Kartu verta pasidomėti ir klientų atsiliepimais, platformos reputacija. Kas sudaro komandą dirbančią su investicinių projektų atranka? Kokiais rodikliais vertinamos investicijos?
„Pavyzdžiui, platformose naudojami rodikliai LTV ir LTC. Pasitaiko atvejų, kai platformos skaičiuoja ne paskolos ir įkeičiamo turto santykį remiantis realia turto verte rinkoje, o projekto kainos ir paskolos santykiu, kas realiai nesuteikia galimybės įvertinti projekto rizikos. Geriausia praktika paremta LTV rodikliu“, – V.Čijunskytė.
LTV rodiklis nurodo paskolos ir realios turto rinkos vertės santykį. Paprastai tariant, kiek stipriai užtikrinta skola turtu. Pavyzdžiu, jei skolinama 50 tūkst., o įkeičiamo turto esama vertė 100 tūkst., LTV sieks 50%. Kuo mažesnis LTV, tuo daugiau turto vertės lieka užtikrinti, kad ir esant rinkos pokyčiams, skolai padengti turto vertės pakaks. Iki 70% laikoma maža ar vidutine rizika, jei LTV virš 70%, tai – aukštesnė rizika.
Tuo tarpu LTC – nurodo paskolos ir projekto sąnaudų santykį. Pavyzdžiui, skolinama 50 tūkst. eurų, projekto statyboms viso reikės 200 tūkst., tuomet LTC sieks 25%. Rodiklis mažesnis, tačiau, šiai dienai turtas gali būti nevertas net 50 tūkst., o negavus visų reikiamų investicijų turto vertė nepakils ir priverstinio pardavimo atveju investicijos gali būti prarastos.
Investuodami atkreipkite dėmesį, į ką investuoja. Pavyzdžiui, „Profitus“ teikia verslo paskolas su NT įkeitimu – investuojama ne tiesiogiai į NT, o į verslo paskolas, užtikrintas nekilnojamu turtu.
„Daugelis neskiria, pavyzdžiui, investavimo į nuomą nuo investavimo į nuomą per platformą. Vis tik per platformą investuojama tik į verslo paskolas, o nuoma yra tik investicijos paskirtis bei šaltinis, iš ko galimai bus susigrąžinamos lėšos. Nors retai pasitaiko tokių atvejų, tačiau bankrutavus projektą vykdančiam asmeniui, investuotojai gali jaustis saugiai. Kadangi visos investicijos užtikrintos NT įkeitimu, išieškojimo procesas labai paprastas. Paskelbus bankroto bylą, investicijos su iki bankroto paskelbimo dienos priskaičiuotomis palūkanomis išieškomos iš įkeisto turto. „Profitus” atveju išieškojimas įgyvendintas per mažiau nei 9 mėnesius, tad procesas itin paprastas, aiškus ir greitas“, – tikino V.Čijunskytė.
Kaip teisingai vertinti projektus platformoje? Anot V.Čijunskytės, didžiausia platformos nauda ir yra tai, kad projektus atrenka ir vertina profesionalūs analitikai, o tik griežtą įvertinimo procesą praėję projektai skelbiami platformose. O projektus rinktis reikia lygiai taip pat, kaip ir investicijos būdą.
