„Šalis, kurios išlipo iš pasaulinės ekonominės pelkės beveik sausos, galima suskaičiuoti vienos rankos pirštais, tuo tarpu kitos valstybės skyrėsi tik patirtos krizės gyliu. Deja, drauge su kitomis Baltijos sesėmis Lietuva priklausė grupei šalių, kurios 2009 metais patyrė ypač skausmingą ekonominį sukrėtimą ir tik per vienerius metus neteko maždaug 15 proc. savo bendrojo vidaus produkto“, – kalbėjo G.Nausėda.
Per tą laikotarpį Lietuva nutolo nuo Europos Sąjungos makroekonominių rodiklių vidurkio. „Eurostat“ duomenimis, 2008 metais pagal perkamosios galios standartą BVP vienam gyventojui sudarė 61 proc., o 2010 metais – 57 proc.
Šiuo metu šalis pagal BVP vienam gyventojui ir privatų vartojimą grįžo į 2007-2008 metus, pagal darbo užmokestį – į 2006 metus, pagal nedarbo lygį – į 2001-2002 metus.
„Dėl „Lehman Brothers“ sukeltos infekcijos ir dabartinės euro zonos skolų krizės vidutiniškai praradome maždaug 5-6 metus“, – sakė SEB analitikas.
Atgal laikrodį pasuko ir kitos valstybės. Graikija – 12 metų, Latvija – 9, Airija, Italija, Ispanija, Portugalija – 7 metus. Net ir Vokietija prarado dvejus metus.
Augimo prognozių nedidina
SEB banko analitikai, nors ir mato pragiedrulių pasaulio ekonomikos padangėje, Lietuvos ekonomikos augimo prognozių nedidina.
Analitikų teigimu, šiemet šalies bendrasis vidaus produktas turėtų augti 2 proc.
„Jei pažvelgtumėme, kas vyksta atskiruose sektoriuose, negaliu pasakyti, kad vyksta vien teigiami dalykai. Mažmeninis sektorius spartėja, auga net maisto produktų suvartojimas, tačiau pramonės rezultatai ganėtinai liūdni“, – kalbėjo G.Nausėda.
Nedarbo problemas siūlo spręsti trumpinant darbo dieną
SEB taip pat nekeičia ir nedarbo prognozių. Pernai 15,4 proc. siekęs nedarbas šiemet turėtų nežymiai nukristi iki 14 proc. Nedarbo lygis krinta vangiai dėl lėtėjančios ūkio plėtros.
Lietuvoje, G.Nausėdos teigimu, ima populiarėti terminuotos darbo sutartys, tačiau jomis žavėtis pernelyg nereikėtų.
Terminuotas darbas tikslingiausias, kai jis padeda pirmą kartą rinkoje pasirodančiam žmogui pereiti į nuolatinio darbuotojo statusą. Kaip rodo kitų šalių patirtis, terminuotosios darbo sutartys ne taip dažnai keičiamos į nuolatinio darbo. Ekonomikai smunkant terminuotųjų darbo vietų atsisakoma pirmiausiai, o nedarbo lygis staigiai išauga. Pagal terminuotąsias sutartis dirbantieji vengia naudotis finansinėmis paslaugomis ir mažiau taupo pensijai. Užimtumas neskatina įmonių investuoti į savo darbuotojų kvalifikaciją.
Todėl geresnė išeitis esą būtų darbo dienos sutrumpinimas.
Staigmena – pajamų mokesčio plano vykdymas
Patenkinamą PVM ir iš dalies akcizų mokesčių surinkimą pagrindžia neblogi mažmeninės prekybos duomenys – 2012 metų sausį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, mažmeninės prekybos be variklinių transporto priemonių apyvarta palyginamosiomis kainomis išaugo 16,4 proc., variklinių transporto priemonių – 22,2 proc.
Kadangi dirbančiųjų skaičius šalies ūkyje pirmaisiais metų mėnesiais tikrai nedidėjo, o vidutinio darbo užmokesčio pirmąjį ketvirtį statistika dar nepaskelbta, lieka tenkintis hipoteze, kad GPM įplaukas padidino metinės premijos pelningai dirbusiose bendrovėse.
Pradedu mąstyti, kokių priemonių sąskaita tai galėjo būti pasiekta. (...) Šią minutę neturiu geresnio paaiškinimo, nes nemanau, kad pavyko geriau administruoti mokesčius ar geriau kovoti su šešėliu“, – sakė G.Nausėda.
