„Gera žinia yra ta, kad ekonomika šiemet auga sparčiau, nei kad prognozavome. Stiprėja mūsų vidaus paklausa, sparčiai auga atlyginimai, sparčiai auga investicijos, auga užimtumas, taigi, stiprybės šiemet semiamės labiau iš vidaus, tai vienas iš esminių ekonomikos variklių“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
Anot jo, pasaulyje vis labiau didėja netolygumai skirtingose rinkose, ir augimas nėra vienodas. Todėl Lietuvai vis labiau teks kliautis savo jėgomis.
„Šie metai ypatingi – stiprėjant vidaus paklausai, atlyginimams augant ypač sparčiai, infliacija traukiasi, kaip mes ir prognozavome. Žvelgiant į ateitį stiprybės vis daugiau turėsime semtis iš vidaus, nes pasaulio ekonomika augs, tačiau ne taip sparčiai kaip mes norėtume“, – sako V.Šapoka.
Lietuviai taps turtingesni
Finansų ministerija 0,2 proc. punkto padidino savo prognozę ir vertina, kad šiemet ekonomikos augimas sudarys 3,4 procento, tai daugmaž atitinka ir bankų prognozes. V.Šapoka patikino, kad Finansų ministerijos prognozės pačios „tiksliausios ir profesionaliausios“.
Kitąmet ministerija prognozuoja ekonomikos augimo lėtėjimą – BVP augs 2,8 proc.
„Namų ūkio vartojimo įtaka sudaro 2,7 proc. punkto į visą BVP augimą – jaučiasi tikrai didelė to dalis“, – suskaičiavo finansų viceministrė M.Tuskienė.
Vertinama, kad gyventojai vartojimui šiemet išleis 4,3 proc. daugiau nei pernai ir tai paskatins BVP augimą.
Finansų ministerijos atstovai patikino, kad mokesčių reforma leis gyventojų pajamas didinti ateityje – tai atsvers lėtėjantį eksportą, auginant ekonomiką.
„Išsikvepiant mūsų sparčiam eksportui augimui, laiku atliktas sprendimas dėl gyventojų disponuojamų pajamų didinimo (mokesčių reforma – 15min) leis užtikrinti stabilų kiek lėtesnį augimą kiek neapibrėžtoje pasaulio ekonomikoje“, – sako V.Šapoka.
M.Tuskienė patvirtino, kad virš pasaulio ekonomikos „yra debesėlių“
„Ar tie debesėliai susigrupuos į didesnį debesį, iš kurio pradės lyti, sunku pasakyti“, – sako M.Tuskienė ir viliasi, kad diplomatinėmis ir politinėmis pastangomis „debesys galiausiai bus išsklaidyti“.
Finansų ministerija įvardijo ir didžiausias rizikas ekonomikai: „Brexit“, protekcionizmo apraiškos ir tarptautinės prekybos ribojimai, Europos centrinio banko pinigų politikos pokyčiai, geopolitinė įtampa bei svyravimai pasaulio finansų rinkose.
Darbuotojų ieškos su žiūronais
Vidutinis darbo užmokestis jau 2021 metais sudarys 1110 eurų popieriuje, vertinant dabartine skaičiavimo sistema – kitąmet darbo užmokesčio skaičiavimas keisis, ir atlyginimai popieriuje didės 28,9 proc. Tikimasi, kad šiemet vidurkis sudarys 984 eurus, kitąmet – 1047 eurus.
„Darbdaviams tek pasitelkti žiūronus ir ieškoti darbuotojų“, – sako finansų viceministrė Miglė Tuskienė.
Darbdaviams, anot jos, su žiūronais darbuotojų reikės ieškoti dėl rekordiškai žemo nedarbo lygio, siekiančio 5,9 proc.
„Visada egzistuoja natūralus nedarbo lygis, taip nebūna, kad turėsime 0 proc. nedarbą, bet 5,9 proc. yra rekordiškai žemas nedarbas“, – sako M.Tuskienė.
Pasak jos, priešingai nei išankstinės prognozės, šiemet netgi užimtų gyventojų skaičius bus didesnis.
„Bet nekeičiame ilgalaikės prognozės, kad vidutinis užimtųjų skaičius ilguoju laikotarpiu nedaug, bet mažės. Demografinės tendencijos rodo, kad kasmet darbingo amžiaus gyventojų, 17–74 metų, kasmet bus 33 tūkstančiais mažiau. Kas mus gelbsti šioje situacijoje – tai migracijos tendencijos“, – aiškino M.Tuskienė.
Nors tris mėnesius skaičiuota teigiama gyventojų neto migracija, tačiau Finansų ministerija prognozuoja, kad gyventojų skaičius toliau mažės.
Nebelaukiama ir spartaus kainų augimo. Vertinama, kad infliacija šiemet sieks 2,7 proc., o kitus dvejus metus mažės iki 2,5 proc. M.Tuskienė įvertino, kad per metus infliacija sumažėjo labiau nei perpus, labiausiai dėl išblėsusio akcizų tabakui ir alkoholiui poveikio.
