„Matome spartų ekonomikos augimą, mažėjantį nedarbą bei eksporto plėtrą. Mūsų tikslas ne tik išlaikyti tokį pagreitį, bet ir visomis įmanomomis fiskalinėmis priemonėmis išvengti galimo ekonomikos perkaitimo. Tam turime įgyvendinti atsakingą fiskalinę politiką – siekti valdžios sektoriaus pertekliaus ir susikurti pakankamai erdvės manevrams šalies ūkiui mažiau palankiais laikotarpiais“, – pranešime spaudai sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
Prognozuojama, kad kitąmet Lietuvos BVP augs 2,9 proc., o 2019 ir 2020 metais – atitinkamai 2,5 proc. ir 2,4 procento. Kovo mėnesį buvo prognozuota atitinkamai 2,6 proc., 2,5 proc. ir 2,4 proc. ekonomikos plėtra.
Finansų ministerijos vertinimu, namų ūkių vartojimo išlaidos šiemet augs 4,2 proc., o 2018 metais – 3,7 proc., tuo metu valdžios sektoriaus vartojimas turėtų padidėti atitinkamai 1,5 proc. ir 1,2 procento. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas (investicijos) šiemet turėtų augti 6,3 proc., o kitąmet – 6 procentais.
Anot ministerijos analitikų, auganti paklausa ir senkantys darbo jėgos ištekliai skatina verslą investuoti į darbo našumą ir efektyvumą didinančias priemones. Skaičiuojama, kad pirmąjį šių metų pusmetį produktyviosios investicijos į informacijos ir ryšių technologijas bei intelektinės nuosavybės produktus augo daugiau nei ketvirtadaliu.
Be to, šiuo laikotarpiu stebimas 2014–2020 metų laikotarpio ES lėšomis įgyvendinamų projektų pagyvėjimas. Naujausiais duomenimis, šiems projektams jau skirta beveik 40 proc. šio laikotarpio lėšų – 2,5 mlrd. eurų, iš jų 1 mlrd. eurų už atliktas investicijas jau pasiekė projektų vykdytojus.
Finansų ministerijos ekspertai prognozuoja, kad vidutiniu laikotarpiu teigiamą įtaką investicijų raidai šalyje turės galimybė pasinaudoti alternatyviais investicinių projektų finansavimo šaltiniais. Naudojantis Investicijų planu Europai šiuo metu Lietuvoje yra pritarta 6 projektams, kurie būtų dalinai finansuojami iš Europos strateginių investicijų fondo. Investicijų planas taip pat sudarys galimybę smulkiajam ir vidutiniam verslui pritraukti lėšų investicijoms.
Lietuvos prekių eksportas, sustiprėjus paklausai Europos Sąjungoje (ES) ir atsigaunant Rusijos ekonomikai, pirmąjį pusmetį augo greičiau nei tikėtasi pavasarį – 17,7 procento. Nepaisant to, Lietuvos eksportuotojams vidutiniu laikotarpiu teks toliau taikytis prie kintančių ekonominių aplinkybių, valdyti valiutų riziką, tęsti investicijas siekiant didinti konkurencingumą bei priimti sprendimus, mažinančius gamybos sąnaudas, didinančius veiklos efektyvumą ir gamybos mastus.
Prognozuojama, kad Lietuvos eksportas šiemet augs 9,3 proc., o 2018 metais – 6,6 procento. Prekių ir paslaugų importas turėtų didėti atitinkamai 10,3 proc. ir 7,4 procento.