Ministerija BNS nenurodė, kada siūlomi pakeitimai bus pristatyti verslui ir visuomenei.
Anksčiau planuota, kad darbo grupės rezultatai paaiškės jau spalio pradžioje, o siūlomi įstatymų pakeitimų projektai Seimą pasieks dar šią rudens sesiją, nors absoliuti dauguma jų įsigaliotų tik nuo 2023 metų sausio.
„Mokestinių pasiūlymų paketas eis atskirai nuo biudžeto, todėl neteikiamas tuo pačiu metu. Vieninteliai su biudžetu pateikti yra Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimai dėl Neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) didinimo, šiandien jau svarstomi Seime, o pasiūlymai, susiję su žaliuoju kursu, kuriuos koordinuoja Aplinkos ministerija, trečiadienį patvirtinti Vyriausybėje, keliauja į Seimą“, – komentare BNS teigė ministerija.
Ji taip pat pažymėjo, kad atsižvelgiant į tarptautinį kontekstą, laukiama pasaulio viršūnių sprendimo dėl tarptautinio pelno mokesčio režimo įgyvendinimo taisyklių ir jų taikymo – išaiškinimą pateikti turėtų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO).
„Tai leis aiškiau įvertinti galimą poveikį skirtingiems pelno apmokestinimo modeliams regione bei suteiks erdvę galimiems pelno apmokestinimo pokyčiams nacionaliniu mastu“, – nurodė ministerija.
Jos teigimu, pirminiai pasiūlymai turėtų paaiškėti jau artimiausiu metu.
„Artimiausiu metu kviesime tiek gyventojus, tiek verslo ar įvairių organizacijų atstovus, susipažinti su pirminiais siūlymais ir pateikti savo pastabas. Tuomet dar kartą peržiūrėsime projektus ir, Vyriausybei pateiksime mokesčių pakeitimus, kokie galėtų atsirasti. Seimą galiausiai pasieks tie pasiūlymai, kurie sulauks plataus visuomenės ir politinių partijų palaikymo“, – pabrėžė ministerija.
„Kaip esame minėję, visi siūlomi mokestiniai pakeitimai, tikėtina, įsigaliotų nuo 2023 metų“, – pridūrė ji.
Darbo grupė, kuriai vadovauja finansų viceministrė Rūta Bilkštytė, buvo išskyrusi šešias pagrindines savo darbo kryptis – pelno reinvestavimo skatinimą, žaliąjį kursą, pajamų nelygybės mažinimą, specialiųjų apmokestinimo sąlygų ir lengvatų peržiūrą, investavimą ir ilgalaikio taupymo instrumentus, savivaldos finansinio savarankiškumo stiprinimą.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė vasario pabaigoje sakė, kad diskusijos vyks dėl lengvatų, kurių apimtis sudaro apie 790 mln. eurų. Anot ministrės, valstybė dėl lengvatų per metus negauna apie 2,2 mlrd. eurų pajamų, tačiau didžiosios jų dalies atsisakyti neketinama.
