Finansų ministerija prognozuoja, kad šiemet ekonomika augs 2,6 proc., kitąmet – 2,4 proc., o dar po metų sulėtės iki 2,3 proc.
Pernai gruodį Finansų ministerija prognozavo, kad ekonomika šiais metais augs 2,8 proc., 2020-2021 metais – po 2,5 proc.
„Dalis rizikų materializuojasi – protekcionizmas, Kinija, kuri augo lėčiausiai per dešimtmetį, sulėtėjimas didžiausiose ekonomikose“, – pristatydama prognozes kalbėjo finansų viceministrė Miglė Tuskienė.
Tarp rizikų ji įvardijo „Brexit“, monetarinės politikos pokyčius, geopolitinę įtampą, svyravimus pasaulio finansų rinkose, JAV ir Kinijos santykius.
Pasak jos, ekonomikos sulėtėjimas Lietuvoje nėra dramatiškas, be to, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) vis dar auga greičiau nei vidutiniškai euro zonoje.
Šią savaitę ekonomikos prognozes pristatęs „Luminor“ bankas, priešingai nei Finansų ministerija, jas pagerino. Ekonomistai padidino Lietuvos ekonomikos augimo prognozę: nuo 2,7 iki 3,0 proc. 2019-aisias ir nuo 2,0 iki 2,8 proc. 2020-aisias.
Pasak M.Tuskienės, eksportas augs mažiau nei prognozuojama, nes Lietuvai kaip atvirai ekonomikai įtaką darys kaimyninės ekonomikos.
„Sulėtėjimas yra laikinas, tai nėra didelė duobė. 2019 mažiname eksporto prognozę procentiniu punktu (iki 4,1 proc.). Eksportuotojams reikia galvoti apie diversifikavimą, modernizavimą“, – aiškino viceministrė.
Vidutinė alga pasieks 1283 eurus
Pasak jos, situacija darbo rinkoje gerės – daugės dirbančiųjų, darbo užmokestis augs greičiau nei prognozuota anksčiau – 8 proc. Vėliau darbo užmokesčio augimas per metus augs vidutiniškai 5,9 proc.
Specialistų skaičiavimu, šiemet vidutinė alga, skaičiuojant pagal naują sistemą, pasieks jau 1283 eurus, o 2022 metais – 1525 eurus.
„Darbo rinka išliks paranki darbuotojams. Vis tik laisvų darbo vietų skaičius mažėja. Įtampa darbo rinkoje šiek tiek atslūgs. Nedarbas vidutiniškai sudarys 5,9 proc. Užimtųjų skaičius didės ir dėl migrantų“, – aiškino viceministrė.
Sparčiausiai brangs paslaugos
Be to, Finansų ministerija mažina infliacijos augimo prognozes iki 2,2 proc. Anksčiau prognozuota 2,5 proc. metinė infliacija.
„Kainų augimas bus dar nuosaikesnius“, – kalbėjo M.Tuskienė.
Vienintelis veiksnys, kuris didins kainas, bus paslaugų kainų raida, – aiškino R.Šliogerienė.
„Viena iš prielaidų yra ir naftos kainos, kurios, palyginti su rudeniu, sumažėjo 10 proc., tai yra reikšmingas lygis, ir tai infliacijos prognozę mažina apie 0,4 proc. Didelis mažinantis kainas poveikis atsveria kitus veiksnius, kurie vyksta. Turiu omenyje pakilusias šildymo, dujų kainas. Vienintelis veiksnys, kuris didins kainas, bus paslaugų kainų raida“, – aiškino Finansų ministerijos makroekonomikos ekspertė Rasa Šliogerienė.
Paslaugų kainos augs sparčiau dėl to, kad jos vysis Europos Sąjungos lygį. Maisto ir energinių išteklių kainos jau yra priartėjusios prie ES vidurkio, todėl augs lėčiau, nei augdavo anksčiau.
V.Šapoka: kuo greičiau trauksis šešėlis, tuo geriau gyvensime
Finansų ministras Vilius Šapoka ketvirtadienį tikino, kad gyventume dar geriau, jeigu sparčiau trauktųsi šešėlinė ekonomika.
„Kad ir kaip būtų skaudu, reikia pripažinti, kad tai yra kiekvieno iš mūsų atsakomybė, kol mes būsime pakantūs, kad vagia iš mūsų pačių, tol šešėlis egzistuos. Tyrimai rodo, kad šešėlis Lietuvoje traukiasi, tai yra vienas iš pagrindinių mūsų gerovės šaltinių. Kuo jis greičiau trauksis, tuo mes gyvensime geriau“, – tvirtino V.Šapoka.
Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovė Edita Janušienė atskleidė, kad situacija yra geresnė nei prieš, tarkime, dešimtmetį.
„2012 turėjome trečdalį PVM šėšėlyje, dabar bus penktadalis. Prieš 10 metų daugiau nei ketvirtadalis gaudavo mažiau nei MMA, dabar yra apie 14 proc.“, – atskleidė E.Janušienė.