Ministerija teigia, kad toks siūlymas nemažins poveikio aplinkai ir klimato kaitos bei dar labiau padidins regioninę atskirtį.
Anot ministerijos, mokestis mokamas automobilio registracijos metu, jo dydis siejamas su išmetamu CO2 kiekiu bei degalų rūšimi, todėl jis laikytinas vienu iš taršos mokesčių, o klimato kaitos mažinimo priemonės vyksta nacionaliniu mastu.
„Transporto priemonių tarša negali būti siejama tik su konkrečia savivaldybe, nes jų mobilumas sudaro prielaidas visos valstybės teritorijos taršai“, – rašoma Vyriausybės nutarimo projekte.
Be to, pasak ministerijos, pritarus siūlomam pakeitimui mokesčio įplaukos į savivaldybių biudžetus būtų labai netolygios.
„Daugiausia registracijos mokesčio įplaukų gautų didžiųjų miestų savivaldybės, nes šiose savivaldybėse savo buveinės vietą yra įregistravusios didžiausios Lietuvos verslo įmonės, kurios įsigyja didžiąją dalį visų šalyje registruojamų naujų transporto priemonių“, – rašoma projekte.
Statistikos departamento duomenimis, 2021 metų pradžioje trečdalis visų Lietuvoje veikiančių įmonių buvo registruota Vilniaus miesto savivaldybėje, o didelių įmonių (turinčių daugiau kaip 1 tūkst. darbuotojų) šioje savivaldybėje buvo registruota daugiau kaip pusė.
Ministerija taip pat skeptiškai vertina pasiūlymo rengėjų teiginius, kad gavusios papildomų pajamų savivaldybės daugiau dėmesio skirs aplinkosaugai, pavyzdžiui, gerins vietos transporto infrastruktūrą, plės dviračių takus, investuos į žaliųjų erdvių plėtrą bei skatins gyventojus įsigyti netaršias transporto priemones.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas praėjusią savaitę pareiškė, kad svarstoma keisti automobilių taršos mokesčio modelį ir jį rinkti kasmet. Šiuo metu mokestis yra vienkartinis ir sumokamas automobilio registravimo metu.
Registracijos mokestis mokamas, kai išmetamo CO2 kiekis viršija 130 gramų kilometrui. Priklausomai nuo CO2 emisijos ir degalų rūšies, mokestis gali siekti nuo 13 iki 510 eurų.
