Dėl tokio Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo, Seimui paprašius Vyriausybės išvados, ministrų kabinetas spręs trečiadienį.
Pataisą parengusio Seimo nario Justino Karoso nuomone, jeigu Seimas pataisą priimtų, rinkdami sraiges papildomų pajamų užsidirbtų mažas pajamas gaunantys gyventojai.
Finansų ministerija rašte Vyriausybei aiškina, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme jau yra numatyta lengvata, pagal kurią prie neapmokestinamųjų pajamų priskiriamos ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, įskaitant pajamas už surinktas sraiges, neviršijančios 8 tūkst. litų per mokestinį laikotarpį.
Pasak ministerijos, atsižvelgiant į tai, kad gyventojams rinkti vynuogines sraiges leidžiama tik nuo gegužės 1 dienos iki liepos 1-osios, per dieną gyventojas jų vidutiniškai gali pririnkti 4–8 kilogramus, o sraigių supirkimo kaina paprastai neviršija 2 litų už kilogramą, minėta lengvata yra pakankama.
Vėliau Seimui siūlymą leisti neapmokestinti už surinktas vynuogines sraiges gautų pajamų, jeigu jos neviršytų 10 tūkst. litų, pateikė ir parlamentaras Artūras Melianas. Jo teigimu, šalyse kaimynėse (Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje) sraigių rinkimas ir pardavimas supirkėjams yra neapmokestinamas.
Nacionalinės vynuoginių sraigių perdirbėjų asociacijos duomenimis, per metus sraiges renka ir parduoda supirkėjams 24 tūkst. žmonių, jiems išmokėta 1,164 mln. litų, arba vidutiniškai vienam žmogui 47,76 lito.
Dabar neapmokestinamos ne didesnės kaip 10 tūkst. litų metinės pajamos, gautos už surinktus grybus, uogas, riešutus, vaistažoles.
