„Iššūkių akivaizdoje matomas Lietuvos ekonomikos sulėtėjimas turėtų būti laikinas, jau kitąmet šalies ūkis turėtų augti apie 2,5 proc. Nepaisant neapibrėžtumo, darbo rinka išlieka gana atspari. Ženklaus nedarbo lygio išaugimo nesitikima, toliau tikėtinas spartus atlyginimų augimas, šiemet vidutiniškai sieksiantis virš 10 proc. Infliacijos tempai toliau sparčiai mažėja, o tai yra geros žinios vidaus vartojimui. Šiemet vidutinė metinė infliacija turėtų grįžti į vienženklę teritoriją, o kitąmet, numatoma, sieks mažiau nei 3 proc.“, - sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Finansų ministerijos parengtame ekonominės raidos scenarijuje projektuojama, jog šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) susitrauks 1 proc. Ekonominį aktyvumą, numatoma, slopins išskirtinai didelis išorės aplinkos nestabilumas ir karo Ukrainoje keliamas ekonominis neapibrėžtumas, taip pat stiprėjantis griežtėjančios monetarinės politikos poveikis vidaus ir užsienio paklausai. Sustiprėjus namų ūkių perkamajai galiai vidaus ir užsienio rinkose bei padidėjus užsienio paklausai kitais metais galima tikėtis ekonomikos atsigavimo. 2024 metais BVP galėtų augti 2,5 proc., o 2025–2026 metais paspartėti iki 3 proc. vidutiniškai per metus.
Nors lėtėjant ekonominiam aktyvumui įtampa darbo rinkoje šiek tiek atslūgo, šiais metais ženklaus nedarbo padidėjimo nesitikima. Numatoma, kad užimtų gyventojų skaičius šiemet sumažės 0,8 proc., o nedarbo lygis kiek padidės – iki 7,3 proc. Nuo 2024 metų atsigaunant ekonominiam aktyvumui nedarbo lygis ims mažėti ir turėtų sudaryti 6,9 proc., 2025 metais – 6,5 proc., o 2026 metais – 6,3 proc.
Scenarijuje projektuojama, jog šiemet tęsis spartus darbo užmokesčio augimas – sieks 10,4 proc. Darbo užmokesčio augimą Lietuvoje skatins: kartu su 2023 metų biudžetu priimti sprendimai dėl viešojo sektoriaus darbuotojų – mokytojų, medikų, pareigūnų ir kt. – atlyginimų didinimo, padidintas (15,1 proc. iki 840 eurų) minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA), taip pat kvalifikuotų darbuotojų trūkumas dalyje ekonominių sektorių. Ateinančiais metais, tikėtina, atlyginimų augimo tempas bus nuosaikesnis ir sieks 6,6 proc., o 2025–2026 metais galėtų augti po 5 proc. per metus.
Šiemet vidutinė metinė infliacija grįš į vienženklę teritoriją ir, numatoma, sudarys 8,9 proc. Prie palankesnės kainų raidos prisidės ne tik kritusios energijos kainos tarptautinės rinkose, bet ir pasaulinių tiekimo grandinių normalizavimasis bei Europos Centrinio banko (ECB) vykdomos euro zonos monetarinės politikos griežtinimas. 2024 metais toliau mažėjant infliaciniam spaudimui vidutinė metinė infliacija, tikėtina, sumažės iki 2,6 proc., o nuo 2025 metų infliacijos tempas turėtų dar labiau priartėti prie ECB 2 proc. infliacijos euro zonoje tikslo.
Namų ūkių vartojimo išlaidos prekėms ir paslaugoms 2023 metais galėtų išlikti panašiame lygyje kaip ir pernai (pokytis siektų 0 proc.). Vidutiniu laikotarpiu kainoms nebedarant tokio stipraus poveikio gyventojų perkamajai galiai, o pajamoms toliau augant, namų ūkių vartojimo išlaidos turėtų atsigauti ir 2024–2026 metais augti po 3,4 proc. kasmet.
Šiemet investicijos Lietuvoje per pirmuosius tris mėnesius augo 12,3 proc. ir buvo svarbus ūkio plėtros veiksnys. Prie investicijų augimo prisidėjo paspartėjęs Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimas. Numatoma, kad 2023 metais išlaidos bendrojo pagrindinio kapitalo formavimui (BPKF) galėtų būti 6,3 proc. didesnės, palyginti su 2022 metais. Ateinančiais metais investicinį procesą šalyje, tikėtina, lėtins griežtėjančios monetarinės politikos įtaka – numatomas 4,5 proc. išlaidų BPFK augimas. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais, tikintis sėkmingos adaptacijos prie pasikeitusių finansavimo sąlygų, stabilesnės išorės aplinkos bei dėl pastaruoju metu sustiprėjusio poreikio didinti veiklos efektyvumą ir darbo našumą, išlaidos bendrojo pagrindinio kapitalo formavimui galėtų augti po 5,4 proc. kiekvienais metais.
Scenarijuje projektuojama, jog dėl monetarinės politikos pokyčių ir karo Ukrainoje sukeltų pasekmių globali paklausa eksportui iš Lietuvos šiemet bus prislopinta, o galimybės didinti apimtis priklausys nuo eksportuojančių įmonių lankstumo ir sprendimų investuoti į technologinę pažangą ir produktyvumą didinančias priemones. Projektuojama, kad 2023 metais Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto (palyginamosiomis kainomis) metinis pokytis bus neigiamas ir sudarys -0,7 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais, atsigavus užsienio paklausai, tikėtinas vidutiniškai 4,8 proc. eksporto augimas per metus.
Ekonominės raidos scenarijus sudarytas vis dar išskirtinai didelio išorės aplinkos nestabilumo ir ekonominio neapibrėžtumo sąlygomis, tebevykstant globaliam monetarinės politikos griežtinimui ir nepasibaigus aktyviems kariniams veiksmams Ukrainoje.
Karo Ukrainoje eskalacija ir tiekimo grandinių trikdžiai, pernelyg stiprus monetarinės politikos sugriežtinimas, spartesnis energijos ir kitų žaliavų, maisto kainų augimas, mažiau palanki euro zonos ir globalios ekonomikos raida, svyravimai pasaulio finansų rinkose, visuomenės senėjimas ir darbuotojų trūkumas – neigiamos rizikos veiksniai dėl kurių šiame scenarijuje numatytų pagrindinių rodiklių įverčiai gali keistis.
Taip pat egzistuoja ir teigiamos rizikos – tai stipresnė vidaus ir užsienio paklausa, ekonominį augimą skatinanti fiskalinė politika, efektyvus „Naujos kartos Lietuva“ plano ir kitų ES lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimas, geresnės demografinės tendencijos ir kvalifikuotų darbuotojų imigracija, spartesnis perėjimas prie žaliosios energetikos.
