„Kalbėdami apie tai, kokia turėtų būti naujos kartos Lietuva, turime omenyje tuos pačius dalykus ir tą pačią kryptį. Naujos kartos Lietuvą įsivaizduojame teisingesnę, išmanesnę, „žalesnę“, kuriančią ir augančią“, – pristatydama planą sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Visa Nacionalinė pažangos programa (NPP) turėtų būti finansuota 16,3 mlrd. eurų gautų iš įvairių finansavimo šaltinių. Iš jų ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) sudarys 2,225 mlrd. eurų. Tai yra septintadalis visų pažangai įgyvendinti numatytų pinigų.
Bendra investicijų suma, siekianti 2,225 mlrd. eurų bus padalinta šioms sritims. Didžiausia dalis – 823 mln. eurų (37 proc.) atiteks žaliosios pertvarkos projektams, skaitmeninimui bus skirta 445 mln. eurų (20 proc.), švietimui – 311 mln. eurų (14 proc.), sveikatai - 267 mln. eurų (12 proc.), darbo rinkai ir socialinei įtraukčiai (5 proc.) – 111 mln. eurų.
Inovacijų ir mokslo sektorius sulauks 200 mln. eurų (9 proc.), o viešojo sektoriaus efektyvumui gerinti bus skirti 67 mln. eurų (3 proc.).
„Išskirti septyni komponentai, tačiau jie vienas kitą papildo. Dalis lėšų, kuri bus investuojama skaitmenizavime ar švietime, taip pat patenka prie bendros infrastruktūros“, – pastebėjo ministrė G.Skaistė.
Įgyvendindama Nacionalinės pažangos programą, Lietuva iki 2030 m. siekia įgyvendinti šiuos tikslus: sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 30 proc., palyginti su 2005 m. rodikliais; 95 proc. mokinių turėtų pasiekti bent 2 iš 6 lygių PISA vertinime, 20 proc. iš jų turėtų pasiekti 5–6 tyrimo nustatytą lygį; gyventojų užimtumo rodiklis turėtų pasiekti 75 proc.; bendras rizikos skurdo lygis turėtų sumažėti iki 14 proc.; vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė turėtų paaugti iki 81 m.; Pasauliniame inovacijų indekse Lietuva turėtų užimti bent 20 vietą, o skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse – 10 vietą.
Žalioji pertvarka: transporto sektorius gaus beveik 300 mln. eurų
Didžiausią pyrago dalį gausianti „Žalioji“ pertvarka susideda iš trijų pagrindinių dedamųjų: atsinaujinančių energijos išteklių, darnaus transporto ir energetinio efektyvumo.
Daugiausia lėšų energetikos gamybos sektoriuje numatyta saulės ir vėjo energijos gamybai (130 mln.) ir alternatyvių degalų, tokių kaip biodegalai ar vandenilis, skatinimui. Šiai sričiai numatytas 51 mln. eurų.
Transporto sistemos tobulinimui bus skirti beveik 300 mln. eurų: 124 mln. eurų bus skirti elektromobilių ir alternatyviu kuru varovų transporto priemonių infrastruktūrai plėsti, o 172 mln. eurų bus skatiniamas taršių transporto priemonių keitimas.
Daugiabučių renovacijai ir statybos sektoriaus inovacijoms bus padalyta 218 mln. eurų. Per laikotarpį planuojama renovuoti apie 1000 daugiabučių, naudojant inovatyvias statybos technologijas.
Skaitmeninimas: ar prietaisai pagaliau kalbės lietuviškai?
Skaitmeninimo sektoriuje daugiausia lėšų gaus elektroninių paslaugų sektorius (149 mln. eurų), skaitmeninės inovacijos (102 mln. eurų) bei valstybės IT išteklių pertvarka (95 mln.).
„Vienas iš prioritetų yra valstybės IT išteklių pervarka. Pirminis tikslas buvo tas, kad duomenų bazės ir duomenų rinkiniai galėtų tarpusavyje keistis duomenimis, o žmogui užtektų juos pateikti vieną kartą. Duomenys turėtų būti sisteminami realiu laiku, taip pat turėtų būti atviresni verslui ir mokslui“, – sakė G.Skaistė.
Numatoma ir judriojo ryšio plėtra, kurios metu interneto ryšys bus pasiekiamas atokesnėse šalies vietovėse. Taip pat bus sudarytos sąlygos diegti 5G ryšį. Šioms priemonėms bus skirta 49 mln. eurų.
Pagal Finansų ministerijos pristatytą planą, lietuviai ateityje gali tikėtis susikalbėti su išmaniais prietaisais – vienas skaitmeninių inovacijų finansavimo aspektų bus skaitmenizuoti lietuvių kalbą, kad dirbtinis intelektras galėtų ja operuoti ir bendrauti su vartotoju.
Švietimas ir mokslas: inovacijų institucijos bus konsoliduotos
Didžioji dalis švietimo sektoriui numatytų lėšų keliaus į „Tūkstantmečio“ mokyklų projekto plėtrą. Juo siekiama nustatyti panašų mokymosi sąlygų standartą visose šalies mokyklose. Tinklo optimizavimui ir mokymosi kokybės gerinimui bus skirta 251 mln. eurų.
Profesiniam švietimui Vyriausybė atseikės 37 mln. eurų, už juos bus atnaujinamos šio mokslo programos, plėtojami pameistrystės projektai bei kitos veiklos.
Planu ketinama paskatinti aukštojo mokslo ir verslo bendradarbiavimą: šiai sričiai bus skirta net 146 mln. eurų.
Žadama, kad už inovacijas atsakingos institucijos bus sujungtos į vieną, jų funkcijas perims agentūra „Versli Lietuva“. Tam tikros priemonės yra numatytos ir inovacijų fondo plėtrai.
Sveikatos sektoriuje ryškios pandemijos pamokos, mažinti šešėlį padės dirbtinis intelektas
Pristatytame plane daugiau lėšų numatoma skirti infrastruktūrai. Planuojama penkiuose miestuose kurti infekcinių ligų klasterį, taip pat ekstremalioms situacijoms pritaikyti dešimties regionių ligoninių priėmimo skyrius. Tam bus skirta 154 mln. eurų. Medicinos paslaugų skaitmeninimui (į tai įeina tokios priemonės kaip telemedicina, dirbtinis intelektas ir kitos) bus skirta 89 mln. eurų.
Darbo rinkos reformoms bus skirta 102 mln. eurų. Šie pinigai bus investuoti aukštą pridėtinę vertę kuriančių kompetencijų įgijimui ir darbuotojų perkvalifikavimui skatinti.
Siekiant efektyvininti viešąjį sektorių, bus skiriama lėšų mokesčių mokėjimo aplinkai gerinti. Už 31 mln. eurų bus įgyvendinti pažangūs, mokesčių administravimui skirti sprendimai, tokie kaip dirbtinis intelektas.
Ministrė: neviešinti 2,2 mlrd. eurų ekonomikos gaivinimo plano prašė EK
Finansų ministrė nesutinka su kritika Vyriausybei rengiant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Pasak G.Skaistės, planas buvo derinamas su socialiniais partneriais, o jo kol kas neviešinti prašė Europos Komisija.
„Mano asmenine nuomone, sektoriniai pristatymai buvo, derinimas su socialiniais partneriais buvo, bet integruoto plano pristatymas buvo derinamas su Europos Komisija ir iš jų buvo prašymas nepristatyti integruoto plano tol, kol nėra konkretaus suderinimo dėl visų reformų, kurias įgyvendinsime iš šio finansavimo šaltinio“, – sakė G. Skaistė.
„Tai, manau, kad tos sektorinės diskusijos, kurios buvo ir kurios dar bus, jos turbūt atsakys ir į tuos klausimus, kuriuos kelia socialiniai partneriai“, – pridūrė ji.
Ministrė sakė suprantanti, kad naujasis planas gali nuvilti dalį žmonių, kurie tikėjosi finansavimo pagal praėjusios Vyriausybės teiktą ekonomikos gaivinimo planą. „Paraleliai sektorinėms diskusijoms vyko neformalios derybos su EK, tam, kad žinotume, kas iš tikrųjų bus finansuota. Nenorėjome, kad socialiniams partneriams būtų prižadama, kad projektas bus finansuotas, o vėliau pasakoma, kad tai jokia reforma ir to finansuoti mes negalėsime. Man asmeniškai labai gaila žmonių lūkesčių, kurie tikėjosi finansavimo dėl vadinamojo „DNR plano“. Kalbant su EK buvo aiškiai pasakyta, kad tokie projektai bus finansuoti arba iš kitų šaltinių, arba visai nefinansuoti“, – teigė ji.
Ji patikino, kad jeigu kuri nors interesuota grupė nemato savęs plane, bet yra įvardyta Vyriausybės programoje, finansavimas jai bus skirtas.
„Svarbiausia yra žiūrėti į šį planą ne kaip į paskutinį pinigų šaltinį. Ir norėčiau akcentuoti, kad tie, kurie savęs nemato šiame plane, bet yra įrašyti į Vyriausybės programos priemonių planą, to finansavimo sulauks, tačiau sulauks iš kitų finansavimo šaltinių, kurie galbūt yra palankesni finansuoti vieną ar kitą projektą“, – kalbėjo ministrė.
Vyriausybė iš socialinių partnerių kol kas dešimt darbo dienų lauks pastabų dėl pristatyto plano. Galutinį planą Europos Komisijai ketinama pateikti jau gegužės mėnesį. Manoma, kad komisija planui galėtų pritarti liepą, o rugpjūtį jis jau būtų patvirtintas.
Pasak G.Skaistės, tikėtina, kad intenstyviausias šių priemonių finansavimas galėtų vykti 2023–2024 m. Nedidelė lėšų dalis, kurios ministrė neįvardijo, bus investuojama šiais metais.
