Finansų ministras Vilius Šapoka pirmadienį pristatydamas šalies makroekonomikos prognozes 2020 metams tvirtino, kad situacija nėra dramatiška ir suteikia santūraus optimizmo.
Tiesioginę transliaciją žiūrėkite čia:
„Nuosmukis šiemet turėtų siekti apie 1,5 proc., o kitąmet laukia pakankamai spartus atsigavimas – 3,3 proc.“, – sakė ministas.
O 2022–2023 metų laikotarpiu ekonomika augs po 2,3 proc., prognozuoja Finansų ministerija.
Finansų viceministrė Miglė Tuskienė priminė, kad ministerija gerokai pagerino savo šių metų prognozes, nes dar vasarą prognozavo 7 proc. BVP kritimą.
„Tai lėmė, kad įvertinome šių metų 8 mėnesių faktinius rezultatus, pasižiūrėjome, kokie yra vartotojų, verslo lūkesčiai ir pagrindiniai mūsų rodikliai šią dieną“, – pabrėžė M.Tuskienė.
V.Šapoka: žinoma, turėsime deficitą
Viceministrė tvirtino, kad Finansų ministerija pateikia tik vieną prognozę – neteikia alternatyvaus ekonomikos augimo vertinimo, nes vienas centrinis, realus scenarijus reikalingas rengiant kitų metų biudžetą.
„Dėl to, kad tos rizikos egzistuoja, reikia sudaryti saugų biudžetą, kuris atitinka keturis principus: pasirūpinti pažeidžiamiausiais, bet tuo pačiu pristabdyti nebūtinų išlaidų augimą. Taip pat panaudoti krizės momentą efektyviai investuoti į ateitį – pakeisti ekonomikos DNR ir keisti skolos trajektoriją“, – pabrėžė M.Tuskienė.
Pasak jos, galvojant apie ateitį reikia mąstyti, kaip subalansuoti pajamas ir išlaidas taip, kad skola nustotų augti, o vėliau grįžtų į mažėjančią trajektoriją.
Finansų ministras V.Šapoka tvirtino, kad kitų metų biudžetas dar nebaigtas rengti, tačiau jau dabar aišku, kad jis bus deficitinis.
„Žinoma, kad turėsime deficitą, jis bus sveiko proto rėmuose, nes jis turi būti saugus. Taip, turime pasirūpinti pažeidžiamiausiais, tačiau situacija labai neapibrėžta, rizikų begalės, todėl turime stabdyti išlaidų augimą visose srityse, kurios nėra pirmo būtinumo“, – teigė ministras.
Kas leido pagerinti prognozes
Kalbėdama apie tai, kodėl ekonomikos smukimo prognozės rugsėjį buvo pagerintos, M.Tuskienė atkreipė dėmesį, kad tarp optimistiškai nuteikiančių rodiklių – teigiamos valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos, kurios amortizuoja BVP nuosmukį šiais metais.
M.Tuskienė pridūrė, kad neigiamą indėlį metiniam ekonomikos rezultatui turės sumažėjusios vartojimo išlaidos, investicijos.
„Tačiau situacija skirtinguose sektoriuose yra skirtinga. Ypač matome spartų investicijų mažėjimą transporto sektoriuje, o tokiame sektoriuje kaip IT investicijos net paaugo“, – atkreipia dėmesį viceministrė.
O paskutinė sudėtinė BVP dalis – eksportas – šiemet mažės, tačiau lietuviškos kilmės prekių pagrindinėse eksporto rinkose, tokiose kaip Vokietija, Olandija, Lenkija, smukimas yra šiek tiek mažesnis negu vidutiniškai euro zonoje, kur BVP traukiasi 15 proc.
Dar viena iš priežasčių, Finansų ministerijai leidusių pagerinti prognozes, – pozityvūs verslo ir vartotojų lūkesčiai, mažmeninės produkcijos augimas.
„Rugpjūtis buvo ketvirtas mėnesis iš eilės, kai vartotojų lūkesčiai gerėjo, o ekonomikos vertinimo indeksas augo. Rugpjūtį gyventojai savo finansinę situaciją ar šalies ekonominę padėtį vertino be pokyčių, tačiau jie buvo nusiteikę išleisti didesnes pinigų sumas stambesniems pirkiniams. Tai rodo, kad nusiteikimas vartoti tikrai yra“, – mano viceministrė.
Labiausiai išaugo jaunimo nedarbas
Tiesa, nors nuotaikos gerėja, vienas ketvirtadalis gyventojų save vertina kaip paveiktus koronaviruso pandemijos. Tai atsispindi ir nedarbo skaičiuose, kur situacija labai skiriasi priklausomai nuo sektoriaus.
M.Tuskienė teigia, kad bendras užimtųjų skaičius antrąjį ketvirtį sumažėjęs 2,2 proc., o nedarbas sudaro 8,5 proc. Didžiausias nedarbo išaugimas – aptarnavimo, apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuose.
Labiausiai nedarbas išaugo jaunimo, 15–24 metų, grupėje.
„Jaunimo nedarbas išaugęs beveik dvigubai ir sudaro per 20 proc. Tai jautriausia gyventojų dalis, šie žmonės daugiausia dirba prekybos, aptarnavimo srityse“, – kodėl išaugo jaunimo nedarbas, aiškino M.Tuskienė.
Įvertinus visas tendencijas ir faktą, kad rugpjūčio pabaigoje laisvų darbo vietų skaičius buvo rekordinis, sudarė per 40 tūkst., Finansų ministerija prognozuoja, kad šiais metais nedarbas sudarys 8,8 proc., o užimtųjų skaičius sumažės 2 proc.
„Vėliau šie skaičiai gerės. Vis dėlto nedarbo lygis išliks didesnis nei buvo 2019 metais“, – pabrėžė M.Tuskienė.
Atsilaikyti padėjo ankstesni biudžeto pertekliai
V.Šapoka mano, kad geresnius Lietuvos ekonomikos rezultatus, lyginant su kitomis šalimis, lėmė tai, kad ne vienus metus iki pandemijos Lietuva turėjo tvarkingus šalies finansus.
„Keletą metų iš eilės buvo perteklius, todėl nesusiformavo makroekonominiai disbalansai, pasiekėme pačius aukščiausius kredito reitingus Lietuvos istorijoje, atvykstantysis turizmas, kuris labiausiai nukentėjo nuo pandemijos, Lietuvoje sudarė santykinai nedidelę dalį“, – vardijo ministras.
Jis tikisi, kad kitąmet Lietuvos ekonomika ims augti, nes atsigaus pakankamai sparčiai pagrindiniai eksporto partneriai, o vidaus paklausą lems investicijos į ekonomikos DNR.
Beje, Finansų ministerija remiasi prielaida, kad virusas plis dar keletą metų, nes kol kas nėra sukurta nei efektyvios vakcinos, nei vaistų, tačiau nei Lietuvoje, nei kitose šalyse nebus imtasi drastiškų pandemijos valdymo priemonių.
Antrąjį ketvirtį smukome mažiausiai
Eurostato duomenimis, Lietuvos ekonomikos smukimas antrąjį ketvirtį, kurio didesnę dalį šalis gyveno karantino režime, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, siekė 5,5 proc. ir buvo vienas mažiausių Europos Sąjungoje (ES) – mažiau traukėsi tik Suomijos ekonomika.
Vertindamas antrojo ketvirčio BVP duomenis V.Šapoka sakė, kad Lietuva koronaviruso pandemijos sukeltą ekonominį šoką atlaikė gerai, tačiau pabrėžė dėl ekonomikos jaučiantis „atsargų optimizmą“, nes reikšmingą žalą šalies ūkiui galėtų padaryti vėl pablogėjusi pandeminė situacija.
Birželio pabaigoje ministerija prognozavo, kad Lietuvos ekonomika šiemet trauksis 7 proc., balandį – 7,3 proc.
