„Lietuvos ekonomika artimiausiu metu ir toliau susidurs su neigiamomis rusijos karo prieš Ukrainą pasekmėmis, tačiau, numatoma, šalies ūkis išliks augimo kelyje. Šiemet ekonomika augs sparčiau nei manėme rudenį – 2,4 proc.
Ateinančiais metais augimo tempas, prastėjant išorės aplinkai, bus lėtesnis, tačiau išliks teigiamas. Prie to prisideda ir su 2023 m. biudžetu priimti sprendimai, palaikant gyventojų perkamąją galią bei amortizuojant energijos kainų šoko poveikį tiek namų ūkiams, tiek ir verslams“, – pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė. – Kartu stebime pozityvių reiškinių infliacijos kreivėje – kainų augimo spaudimas mažėja antrą mėnesį iš eilės, o tai reiškia, kad infliacijos pikas, ekspertų vertinimu, greičiausiai yra pasiektas.
Vidutinė metinė infliacija, pasiekusi 18,9 proc. šiemet, 2023 metais, tikimasi, grįš į vienženklę teritoriją ir sulėtės iki 9,4 proc. – žinoma, jei nematysime naujų šokų energijos ir žaliavų rinkose“.
Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijuje numatoma, jog 2022 metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) galėtų augti 2,4 proc., 2023 metais – 0,7 proc., o 2024–2025 metais – po 3 proc. per metus.
Nedarbo lygis, praėjusiais metais siekęs 7,1 proc., 2022 metais sumažės iki 5,9 proc., o užimtų gyventojų skaičius padidės 4,3 proc. Šių metų trečiąjį ketvirtį užimtų gyventojų skaičius reikšmingai viršijo priešpandemį lygį (1,38 mln. 2019 m.) ir pasiekė 1,45 mln. Projektuojama, jog lėtėjant ūkio augimui užimtų gyventojų skaičius 2023 metais sumažės 0,7 proc., o nedarbo lygis pasieks 7 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais, atsigaunant ekonominiam aktyvumui, mažės ir laikotarpio pabaigoje sudarys 6,5 proc.
Šiemet vidutinio darbo užmokesčio (VDU) augimą skatins stipri kvalifikuotų darbuotojų paklausa, jų trūkumas, Vyriausybės priimti sprendimai dėl viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų, reikšmingai padidinta (13,7 proc. iki 730 Eur) minimali mėnesinė alga (MMA). Ateinančiais metais esminiai VDU augimą skatinantys veiksniai išliks tokie patys kaip ir 2022 metais, tačiau lėtėjant ekonominiam aktyvumui, atlyginimų augimo pagreitis kiek išblės. Numatoma, jog šiemet DU augimo tempas šalyje sieks 13 proc., o 2023 metais – 9,1 proc.
Scenarijuje numatoma, jog spaudimas kainoms 2023 metais turėtų po truputį silpti dėl pablogėjimo darbo rinkoje, prastesnių vartotojų nuotaikų, numatomų žemesnių naftos kainų. Kita vertus, reikšmingai didėsiantys atlyginimai didins darbo sąnaudas kontaktiniam darbui imliuose sektoriuose (maitinimo, apgyvendinimo, transporto), todėl ateinančiais metais paslaugų infliacija išliks artima šių metų tempui.
Vidutinė metinė infliacija 2022 metais sudarys 18,9 proc., o 2023 metais infliacijos tempas sulėtės iki 9,4 proc. 2024–2025 m. laikantis prielaidos, kad energijos žaliavų kainos išliks stabilios, infliacijos tempas turėtų priartėti prie 2 proc. Vidutiniu laikotarpiu esminiai infliacijos rizikos veiksniais išliks karo Ukrainoje eigos ir pasekmių neapibrėžtumas, dujų ir elektros energijos, naftos kainų raida.
Nors šiemet dėl sparčiai augančių kainų mažėja namų ūkių perkamoji galia – gyventojų pajamos toliau auga, t. y. didėja VDU, MMA, NPD, senatvės, šalpos ir valstybinės pensijos. Numatoma, kad namų ūkių vartojimo išlaidos šiemet galėtų augti 1,4 proc. 2023 metais, kainoms augant sparčiau nei VDU, namų ūkių vartojimo išlaidos augs vangiai ir sieks 0,8 proc. Likusiais vidutinio laikotarpio metais nuslopus infliacijai, o pajamoms toliau didėjant, gyventojų perkamoji galia stiprės ir namų ūkių vartojimo išlaidos (2024–2025 metais) galėtų augti po 3,4 proc. per metus.
Itin nepastovi situacija energijos išteklių rinkose, išaugusios kainos ir kylantys veiklos kaštai lems dalies investicinių projektų atsisakymą, nors šiuo laikotarpiu dar labiau stiprėja poreikis didinti veiklos efektyvumą ir investuoti į alternatyvius energijos šaltinius.
Numatoma, kad investicinis procesas šalyje artimiausius porą metų bus prislopintas. Išlaidos bendrojo pagrindinio kapitalo formavimui 2022 metais augs daugiau lėčiau nei pernai – 2,1 proc. (2021 metais augimo tempas siekė 7,8 proc.), 2023 metais – 3 proc., o išlaidos bendrojo pagrindinio kapitalo formavimui 2023–2025 metais vidutiniškai per metus galėtų būti 5,4 proc. didesnės.
Esminiais investicijų raidą lemsiančiais veiksniais bus išliekantis tinkamos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas, poreikis išlaikyti konkurencingumą ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, viešojo sektoriaus vykdoma investicinė politika, įskaitant Europos Sąjungos fondų ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšas.
Scenarijuje numatoma, jog 2022 metais prekių ir paslaugų eksportas palyginamosiomis kainomis galėtų augti 11,3 proc., įvertinus susiformavusias prekių ir paslaugų eksporto tendencijas, pasikeitusias technines prielaidas dėl išorės aplinkos. 2023 metais prekių ir paslaugų eksporto augimo tempas sulėtės iki 0,7 proc., nes užsienio prekybą neigiamai veiks prislopusi paklausa ir išliekanti geopolitinė įtampa. Tačiau vėlesniais metais Lietuvos eksportuotojams pavykus prisitaikyti prie rinkose vykstančių pokyčių bei kiek padidėjus aktyvumui išorės aplinkoje – galėtų augti po 3,7 proc. per metus.
Ekonominės raidos scenarijus sudarytas išskirtinai padidėjus išorės aplinkos nestabilumui, tebevykstant aktyviems kariniams veiksmams Ukrainoje. Išaugęs ekonominis neapibrėžtumas dėl geopolitinės įtampos Europoje, kurią sukėlė rusijos karas prieš Ukrainą, padidėjusi ilgalaikės infliacijos rizika, įtampa finansų rinkose ir neužtikrintumas dėl globalios ekonomikos perspektyvų – esminiai neigiamos rizikos veiksniai, dėl kurių šiame scenarijuje numatytų pagrindinių rodiklių įverčiai gali keistis.
Neigiamų ekonominių pasekmių Lietuvai mastas priklausys nuo to, kaip ilgai užtruks kariniai veiksmai Ukrainoje ir nuo to, kaip ES valstybėms seksis susidoroti su energetikos srityje kylančiais iššūkiais. Naujų COVID-19 viruso atmainų keliami iššūkiai taip pat išlieka tarp neigiamos rizikos veiksnių.
Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, Lietuvos BVP pokytis, palyginti su šiame scenarijuje numatytais įverčiais, 2023 metais gali būti mažiausiai apie 1 procentiniu punktu mažesnis, o infliacija – apie 3 procentiniais punktais didesnė.