„Turime paketą, kuris turėtų išspręsti dalį problemų: dėl panaudos, turto perdavimo valdyti savivaldybėms, tam tikrus konkurencinius turto perdavimo aspektus. Numatomas sumažintas panaudos gavėjų ratas, būtų racionalesnis turto perdavimas savivaldybėms, Turto bankas gautų daugiau įgaliojimų, turėtų savo finansavimo šaltinius, būtų savarankiškesnis, būtų sudarytos sąlygos ir specialios paskirties valstybės turto valdymui, ne tik administracinės, kaip dabar“, – praėjusią savaitę Seime vykusioje konferencijoje sakė
Anot jo, su valstybės valdomu nekilnojamuoju turtu susijusių įstatymų pakeitimų paketą ministerija ketina pateikti šią savaitę ketina. Jis nenorėjo išsamiau papasakoti apie pasiūlymus.
„Labai detaliai nenorėčiau komentuoti, bet (turto panaudos galimybę – BNS) esame linkę palikti tiems jautriausiems sektoriams – nevyriausybinėms organizacijoms. Šiuo metu yra Vyriausybės lygio reguliavimas, kuris reglamentuoja, kam galima duoti panaudą. Tačiau detaliau nėra numatyta, kokiomis veiklomis turi užsiimti (ją gaunantys – BNS) subjektai. Tai įneštų tam tikro skaidrumo visiems“, – konferencijoje teigė D.Sadeckas.
Anot jo, dabar centralizuotai valstybės turtą valdantis Turto bankas perima administracinį turtą, vėliau planuojama imtis specialiosios paskirties turto.
Viceministro teigimu, Turto bankas per pastaruosius trejus metus perėmė beveik trečdalį administracinio turto, o iki 2020 metų planuoja perimti likusią dalį. Iš viso bankas turėtų perimti apie 20 proc. valstybės turto.
„Laiko prasme esame įpusėję uždavinį ir rengiamės kitiems etapams. Jau dabar žiūrime, kas bus po 2020 metų. Mūsų akys krypsta į kitos paskirties turtą – švietimo, sveikatos, sporto, socialinės rūpybos. Kiek to turto reikia, susiję su tam tikrais paslaugų standartais, pavyzdžiui, kiek jis turi būti arti, kokie turi būti valdymo būdai, ar visiems galime taikyti vieną standartą. Valstybės įstaigos dabar gauna turtą nemokamai, jeigu jis taptų jų turto dalimi, tai turėtų poveikį paslaugų kainai“, – sakė jis.
Seimo audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė teigė, kad egzistuoja rizika, jog nusprendus nebeteikti galimybės gauti turtą panaudos pagrindu, socialinių paslaugų teikėjams, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros institucijoms, jos gali pakelti paslaugų kainas, tačiau ją galima suvaldyti.
„Panaudos yra labai skirtingos. Kai kurioms įstaigoms turtas duodama, nes jos yra tiesiog geros. Bet yra, pavyzdžiui, Sveikatos apsaugos sistema, kur turtas yra ministerijos balanse, nors faktiškai jį naudoja sveikatos priežiūros įstaigos ir nėra ten jokios panaudos. Kur čia yra pasekmės? Turime sveikatos priežiūros paslaugos įkainį, kur apmoka medikų atlygį, o turto programą turime ministerijoje. Faktas, jeigu turtas būtų perduotas tam, kuris naudoja, mes turėtume didesnius įkainius, bet ir geresnį vaizdą, kiek mums kainuoja tos sveikatos priežiūros paslaugos. Tačiau tai galima suvaldyti“, – konferencijoje sakė ji.
I.Šimonytės teigimu, Finansų ministerijos siūlomų pakeitimų Seimas turėtų imtis pavasarį.
„Tos panaudos yra skirtingos ir jas reikėtų spręsti skirtingai. Pavasarį Seimas turėtų pradėti svarstyti valstybės ir savivaldybių turto valdymo įstatymą. Tikiuosi, kad bent jau dalį tų problemų bus bandoma išspręsti arba bent pradėti spręsti“, – kalbėjo Seimo narė.
Valstybės kontrolės Valdymo audito departamento direktorės Živilės Simonaitytės teigimu, neatlygintinos panaudos modelis kitose Europos Sąjungos valstybėse apskritai neegzistuoja.
„Kalbant apie panaudą, tai apie 16 proc. arba 1,7 mln. kv. metrų valstybės turto yra atiduota naudoti neatlygintinai. Kitose ES valstybėse toks modelis neegzistuoja. Žiūrint į panaudos struktūrą, 5 proc. atiduota asociacijoms ir kitiems subjektams, kurie iš to turto uždirba pinigus. Kitas turtas, sudarantis 95 proc., skirtas mokykloms, ligoninėms ir panašiai. Finansų ministerija yra paskaičiavusi, kad išnuomojusi šį turtą, valstybė per metus gautų 7,5 mln. eurų pajamų. Mes nesakome, kad nereikia remti to sektoriaus, bet norėtųsi, kad tai būtų daroma skaidriai“, – konferencijoje sakė Ž.Simonaitytė.
